dovydas.sankauskas.lt

Vienintelis mano naudojamas būdas atskirti gerą meno kūrinį nuo blogo yra tik per kūrinio sukeltus išgyvenimus manyje. Dėl šios priežasties nemėgstu šiuolaikinio meno. Visokios šmiku šmaku instaliacijos ŠMC, išgriautos kėdės Tate galerijoje ir kanalizacijos vamzdžiai prie Neries krantinės man nieko nereiškia, man tai tėra tik tuščia vieta. Geras meno kūrinys mane turi nustebinti, priversti pasijausti pakylėtam, apstulbintam ir sužavėtam, tarsi netyčia apčiuopusiam kažką neapčiuopiamo. Patirtas išgyvenimas nebūtinai turi kelti teigiamas emocijas. Pamatęs gerą kūrinį aš galiu likti sutrikęs, šokiruotas, pasibjaurėjęs ar netgi išgąsdintas. Įprastinis supratimas apie pasaulio tvarką turi bent trumpam susijaukti, akis dengiantis kasdienybės šydas bent trumpam prasiskleisti ir aš bent trumpam turiu patekti ten kažkur kitapus, kur tik geras menininkas gali man padėti patekti.

Paskutinis mane sukrėtęs kūrinys yra šis vakar rastas trumpas filmukas. Tai tikras daugiabriaunis grynuolis, giliai mane sujaudinęs ir privertęs susimąstyti. Pabandysiu atskleisti savo mintis ape kai kurias iš tų briaunų.

Tai sena istorija iš lygiai prieš 200 metų gimusio vokiečių psichiatro Heinricho Hoffmanno knygos vaikams „Der Struwwelpeter“ („Joniukas kudliukas“), išleistos 1845 metais. Knygoje yra 10 trumpų pamokamų eilėraštukų vaikams. Vienas iš jų yra istorija apie nykščių čiulpiką. Vokiškai, deja, neskaitau, tad į lietuvių kalbą verčiau iš anglų kalbos. Vertimas laisvas.

Nečiulpk nykščio

Pasakojime yra draudimas nečiulpti nykščio, kuris yra sulaužomas. Draudimas ir jo sulaužymas yra labai dažnai pasitaikantis pasakų elementas. Pasakoje „Elenytė ir Joniukas aviniukas“, Joniukui draudžiama gerti iš balos vandenį ir jis už bausmę paverčiamas avinėliu. Pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ Eglė perduoda uždraustą informaciją ir jos vyras žaltys nubaudžiamas mirtimi. Pasakoje apie Mėlynbarzdį žmonai draudžiama įeiti į vieną kambarį, o už sulaužytą draudimą laukia bausmė. Šiame pasakojime apie nykščių čiulpiką draudimo sulaužymas ir pelnyta bausmė turi siaurą tiesioginį didaktinį tikslą atpratinti vaiką nuo nykščio čiulpimo.

Baugštus Konradas turi įprotį siekdamas nusiraminti čiulpti savo nykštį. Tai biologinis refleksas, krūties žindymo pakaitalas. Paprastai šis įprotis praeina savaime, jei vaikas šeimoje jaučiasi saugus. Konradas toks nesijaučia. Filmuke puikiai sukurta baimės ir įtampos atmosfera. Plazdančios šviesos ir šešėliai, duslūs garsai, kaip iš skliautuoto rūsio aidintis žvarbus motinos balsas perteikia Konrado nesaugumą. Iš siaubo pastėręs ir susikaustęs Konradas krūpčioja nuo kiekvieno garso, nuo kiekvieno mamos judesio. Turbūt niekas taip negniuždo asmenybės, kaip baimė. Taip auklėjama būsima auka.

Ateis baubas

Akivaizdu, kad Konradas (tuo pačiu ir skaitytojas, kuriam skirta Konrado istorija) gąsdinamas baubu. Tai tokia „jei nepaklusi – ateis baubas“ pedagogika. Žymiai lengviau vaiką „auklėti“ gąsdinant baubais, negu sukurti jam tokią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus. Gąsdinimo pedagogikos padariniai neretai būna skaudūs tiek pačiai asmenybei, tiek iš tokių asmenybių sudarytai visuomenei. Toks „auklėjimo“ būdas Lietuvoje populiarus. Didelis savižudybių skaičius, daug girtų vairuotojų (tai tam tikras savęs naikinimo būdas) keliuose, balsavimas per rinkimus už tuos, kuriais paskui tučtuojau nusiviliama, kaltės dėl savo asmeninių problemų perkėlimas valdžiai – tai vis aukos sindromo požymiai. Visi mes esame konradai-aukos, kuriuos gąsdindavo baubais. Ir tas baubas vis dar ten, nors jis mūsų ir nebelanko, bet mes žinome, kad jis ten tūno.

Seksualinis prievartos aktas

Šis filmukas – tai lytinis aktas. Kaip ir priklauso lytiniam aktui, filmukas pradedamas įžanga. Konradas, nors ir žinodamas, kad tai draudžiama, patyliukais pačiulpčioja savo nykštį. Atėjusi mama jį užklumpa ir uždraudžia jam taip toliau daryti. Įtampa (geismas) auga ir, mamai išėjus, Konradas nebesivaldo ir visas atsiduoda čiulpimui (2:40). Tai susijaudinimo fazė. Pasirodo siuvėjas su didelėmis žirklėmis. Nuo čia įvykiai jau darosi nebevaldomi. Bėgimas nuo siuvėjo ir neišvengiamas Konrado pagavimas – tai plato fazė (2:50 – 3:05). Jų eiga pasiekia maksimumą kai Raudonkelnis siuvėjas prievarta paima Konradą. Pirštų kirpimas yra kulminacija. Jo metu įvyksta orgazmas.

Filmukas yra juodai baltas, nors originali knyga buvo spalvota. Vienintelė spalva šiame filmuke yra Konrado kraujas, todėl raudonas kraujas yra ypatingai paryškintas. Be jokios abejonės, tai išprievartauto Konrado pirmojo lytinio akto simbolis, mergystės plėvės plyšimas.

Velnias dėvi PRADA

Užbaigęs lytinį aktą Konrado paėmėjas nusivalo varpą–žirkles (3:37). Seka tam tikra pauzė, štilis. Sekso prievartos aktas baigtas. Čia noriu pastebėti, kad blogis yra elegantiškas. Jis turi didžiulės energijos, yra gyvybingas. Blogio veidas spinduliuoja gaivališka galia (3:22). Blogį galima smerkti, bet jo kerinčiai jėgai ir grožiui sunku atsispirti. Blogis patrauklus, nes jis stiprus ir galingas. Siuvėjas, su lengva išdaigininko pašaipėle veide žiūrintis į gulinčią auką (3:32), čia yra padėties viešpats ir jam atitenka žiūrovų simpatijos. Mėgaudamasis padėtimi prievartautojas džiugiai pačekši ore žirklėmis ir patimpčioja iš siaubo ir skausmo kretančios aukos žandą (4:05). Velnioniškai elegantiškai užsimaukšlinęs skrybėlę kai durimis trinkteli grįžtanti mama, ne mažiau elegantiškai ir pasišalina iš išniekintos vietos. Blogieji vyrukai ir blogosios damos priešingos lyties tarpe visada turi daugiau gerbėjų nei gerieji. „Su jais bent jau buvo nenuobodu“, – paprastai vėliau sako jų aukos.

„Ji pati išprovokavo“

Grįžta mama. Įvykusį Konrado pirmąjį lytinį aktą (išprievartavimą) ji priima natūraliai. Neatmesčiau, kad veikiausiai mamai lygiai taip pat buvo seniau nutikę ir pačiai, kaip, galbūt, ir apskritai gana didelei visuomenės daliai. Šiaip ar taip, jos nei kiek nenustebina sūnaus išprievartavimas: „Sakiau tau, Konradai, kas bus – praras čiulpikas nykštelius“. Įteikdama šluotą ir liepdama pačiam susitvarkyti priterštas grindis ji pabrėžia, kad viskas, kas įvyko, yra tik paties Konrado kaltė. Ši mamos reakcija atitinka šiandieninį visuomenės požiūrį Lietuvoje į tokius prievartos atvejus. Dažnai apie išprievartautas aukas sakoma: „ji buvo pati kalta“, „tikriausiai ji pati provokavo“, „ką, ji nežinojo kuo viskas baigsis?“ ir pan. Seksualinė prievarta – pelnyta bausmė sulaužiusiems draudimą. „Sakiau tau alkoholio negerti“, „sakiau tau ten neiti“, „sakiau tau miniako nevilkėti“, „sakiau tau su juo neprasidėti“, „sakiau tau grįžti iki dešimtos“ – tai draudimai, kurie kažkada buvo sulaužyti, o sulaukta bausmė (nykščių nukirpimas/išprievartavimas) yra laikoma pelnyta.

Būsimas gėjus

Galbūt auklėjimas baubu – tai vienas iš tapimo gėjumi kelių. Būsima aukos sindromo kamuojama asmenybė auklėjama baimės atmosferoje. Užaugę konradai nusivilia savimi, šeima, netiki harmoningais šeimos santykiais, nes patys konradai tokių nepatyrė vaikystėje. Man visada gėjai asocijavosi su silpnumu, vyriškumo nebuvimu, masculinum stoka. Prieš tapdamas gėjumi konradas turi iš pradžių nusivilti esama pasaulio status quo. Aukai toks nusivylimas užprogramuojamas auklėjimu. Vyriškas silpnumas + egzistencinė neviltis = tai ir yra tas grėsmingas užtaisas.

Jei tik galite, prašau, negąsdinkite vaikų baubais.