Gėjais ne gimstama, gėjais mirštama
Kartą komandiruotės metu nuvažiavau į Braitoną. Šis kurortinis pajūrio miestukas nuo seno garsėjo kaip Didžiosios Britanijos gėjų sostinė. Po darbo išėjau pasivaikščioti po miestą. Buvo šiltas ir ramus vasaros vakaras. Atvykus iš Londono Braitonas atrodė tikra atgaiva. Miestelyje tvyrojo „atsipūtusi“ atmosfera: praeiviai niekur neskuba, šaligatviais žirglioja žuvėdros. Tuščioje parduotuvėje babajus į popierinį maišelį man įvyniojo skardinę alaus. Kelias valandas gurkšnodamas iš skardinės alų vaikštinėjau vingiuotomis gatvelėmis, kol užklydau į pramogų rajoną. Šokių barai, disko, kazino, naktiniai klubai — viskas kaip ir priklauso kurortui. Manęs netraukė nė į vieną iš jų, norėjau paprasčiausiai pasivaikščioti, tad pasukau į nuošalesnę gatvę.
Tuščioje sankryžoje atsirėmęs į tvorą stovėjo jaunuolis. Atrodė kaip kažko lūkuriuojantis eilinis vėlyvas pramogautojas. Neskubėdamas artėjau prie jo. Tiesą pasakius, aš į jį neatkreipiau dėmėsio, kol jis manęs neužkalbino.
— Atsiprašau, ar nežinai kiek dabar valandų,— paklausė jis.
— Pusė dvylikos,— atsakiau žvilgtelėjęs į laikrodį.
Jau buvau benueinąs, bet jaunuolis neramiai pasimuistė, tarsi ketindamas dar kažko paklausti. Pasivaikščiojimas mane buvo maloniai nuteikęs ir aš buvau nieko prieš šnektelėti su nepažįstamu vaikinu, tad sekundėlei stabtelėjau šalia jo. Abu patylėjome kelias sekundes. Jaunuolis iš pažiūros atrodė apie 18 metų, puošniai apsirengęs, tarsi ketintų eiti į vakarėlį. Man pasirodė, kad jis tikriausiai laukia draugų, su kuriais buvo susitaręs kartu eiti į vakarėlį, ir draugai tikriausiai vėlavo. Atrodė šiek tiek įsitempęs, bet tai manęs neerzino. Argi maža nelaimingų paauglių slampinėjančių kurorto gatvėmis? Jis vėl neramiai pasimuistė. Aš luktelėjau dar sekundėlę ir jau pats buvau beketinąs kažką sakyti apie gražų šio vakaro orą, nes tyla šiek tiek užsitęsė ir jau priderėjo arba eiti sau, arba kažką sakyti.
— Gal tu gėjus?— netikėtai prabilo jis pirmas. Turbūt stengėsi, kad balsas skambėtų laisvai, bet atrodė, kad šitam klausimui jam teko sukaupti visą savo narsą. Matyt jam buvo pirmas kartas.
O aš buvau šokiruotas! Klausimas buvo toks netikėtas, kad pats sau mintyse turėjau pakartoti klausimą, kad jį suvokčiau. Akimirką net pagalvojau, kad gal ne taip išgirdau, juk negali būti, kad manęs iš tikrųjų šito klaustų. Iš nuostabos net išsižiojau ir nebesumojau ką atsakyti. Man irgi tai buvo pirmas toks kartas.
— Ne, aš ne gėjus,— atsakiau dar negalėdamas patikėti savo ausimis. Čia tai bent! Štai jis, vienas iš garsiųjų Braitono gėjų, stovi prieš mane visame savo gražume! O juk net nebūčiau įtaręs. Tariausi galįs atpažinti gėjus iš tolo. Įsižiūrėjau geriau. Šis jaunuolis atrodė normalus ir kalbėjo normaliai — jis visiškai neatrodė kaip gėjus. Sakyčiau netgi labai normalus vaikinas. Kiekvieną vakarą klubų rajonuose Londone tokių slampinėja tūkstančiais.
— O ar tu pats gėjus?— paklausiau jo. Jis pavartė delną ore, neryžtingai gūžtelėjo pečiais ir nieko neatsakė. Toks gestas paprastai reiškia nežinau, nesu tikras. Vaikinas atrodė nusivylęs, man jo net pagailo. Aš pats buvau toks sutrikęs, kad man buvo ir gaila, ir juokinga vienu metu. Vaikinas juk šiaip ne taip įsidrąsino mane kabinti, o aš pasirodžiau ne gėjus. Kaip apmaudu!
— Ar tu dar neapsisprendei?— savaip išsiaiškinęs jo gestą klausinėjau toliau.
— Neapsisprendžiau,— prisipažino jis.— Aš tik šiaip, norėčiau kol kas tik pabandyti, o tada ir apsispręsiu. O ko tu čia vaikštinėji? Ką tu čia veiki?— paklausė manęs.
— Aš ne iš Braitono,— atsakiau.— Ne vietinis aš. Vaikštinėju ir tiek.
— Bet juk tu žinai, kas čia per rajonas. Ko čia ieškai, jei tu ne gėjus?— neatlyžo jis.— Galbūt ir tu toks pat kaip ir aš, neapsisprendęs?— jaunuolio balse buvo girdėti beužgimstanti viltis.
— O ne, aš dėl savęs esu labai tvirtai apsisprendęs,— nusijuokiau išsklaidydamas bet kokias jaunuolio viltis. Palinkėjau jam gero vakaro ir grįžau į viešbutį.
Ilgai tą vakarą galvojau apie šį netikėtą susitikimą gėjų sostinėje. Nežinau iš kur paprastai atsiranda gėjai — ar jais gimstama, ar tampama. Tačiau esu įsitikinęs, kad tą vakarą turėjau progą stebėti kaip buvo bandoma tapti gėjumi. Normalus vaikinas, gyvenantis gėjų apsuptyje, pats užsinorėjo būti gėjumi. Iš pradžių galbūt tik pažaisti gėjų, pasibandyti kas ir kaip, o paskui, jei patiks, galutinai juo tapti. Tarsi drugelis, besistengiantis išsiristi iš kokono, šis januolis ieškojo kelio į savo seksualinę tapatybę.
Aišku, aš ten nebuvau, tai man sunku vertinti situaciją, bet sakinyje “Tačiau esu įsitikinęs” tu padarei vieną loginę klaidą. Tu darai prielaidą, kad gėjai seksualinę/intymią/artimumo patirtį turi ją jau gimę (t.y. kitaip nei heteroseksualūs žmonės). Ir, manau, tokia prielaida visiškai nepagrįsta. Įsivaizduok, kad visa šita istorija būtų atsitikusi eiliniame Britanijos miestelyje ir tai būtų heteroseksuali mergina, kuri pvz.: tavęs klaustų ar tu vedęs. Taigi perrašysiu tavo paskutinį paragrafą pamąstymui:
Ilgai tą vakarą galvojau apie šį netikėtą susitikimą provincijos miestelyje. Nežinau iš kur paprastai atsiranda žmonos — ar jomis gimstama, ar tampama. Tačiau esu įsitikinęs, kad tą vakarą turėjau progą stebėti kaip buvo bandoma tapti žmona. Normali mergina, gyvenanti vedusių moterų apsuptyje, pati užsinorėjo būti žmona. Iš pradžių galbūt tik pažaisti žmoną, pasibandyti kas ir kaip, o paskui, jei patiks, galutinai ja tapti. Tarsi drugelis, besistengiantis išsiristi iš kokono, ši mergina ieškojo kelio į savo socialinę tapatybę.
Įdomus perpasakojimas. Istorija patirta ne kartą.
Su žmonos istorija viskas gerai – žmona TAMPAMA. O kaip su gėjais? Iš savo stebėjimų patirties prieinu išvados, kad yra didelė dalis gėjų, kurie jais sąmoningai TAPO. Todėl ir nesutinku su „gimimo“ versija.
Labai dažnai tenka girdėti apie tai, jog homoseksualumas yra mada. Na, vaikinai vardan patirties ir su šlykščiom prostitutėm pasidulkina, bet tokio gyvenimo negyvena. Tą reiktų suprast ir kai kalbam apie gėjus – vieną yra pabandyti ‘for fun’ ir visai kas kita – taip gyventi. Čia lyg (tik padauginus jausmą iš 100) ateiti į gimtadienį su Batmano kostiumu, o paskui vaikščioti su juo kiekvieną dieną. Ne tas pats. O kai visi aplink savo, kad homoseksualumas yra liga ir dar gi tai, kad ją galima išgydyti, tai kas belieka… Tik išbandyt ir sužinot. Juk ir merginą vaikinas pamatęs gražią negali iš karto pasakyti ar ji bus jo žmona – kartais užtenka pakalbėti, jog suprastum, kad geriau nereikia. Alia žiūrėdamas per langą to nesužinosi.
Nelabai supratau Pauliaus komentaro. Tai Tu sakai, kad nieko blogo ir smerktino, jei vyrai kartais, kaip Tu sakai, ‘for fun’ sugula su vyrais? Tai, Tavo nuomone, normali seksualinė patirtis, kaip ir tarkim, seksas su prostitutėmis?
Mano nuomone, yra labai nedidelė dalis (tarkim, kokie 1-2%) gėjų, kurie yra gimę tokie, ar jų seksualinės patalogijos yra susiformavusios kudikystėje/ankstyvoje vaikystėje. Tokiems žmoniems reikia kvalifikuotos psichologinės pagalbos. O didžioji dauguma gėjų (man priimtinesnis medicininis terminas pederastas) yra tokie dėl savo pasirinkimo – tai tiesiog mados aukos. Bent jau Vakarų Europoje būti gėjumi tai šaunu, madinga, tai spalvingas, aktyvus gyvenimo stilius. Gėjai gražūs, prabangūs, spinduoliuoja stilių ir seksualumą. Tad nenuostabu kad pulkai paauglių trokšta tapti gėjais.
Ir labai džiaugiuosi kad bent jau Lietuvoje visi iškrypimai nėra laikomi norma ir netgi sveikintinu dalyku, o būtent tuo kuo jie ir yra – iškrypimais. Tikiuosi Lietuva taps savotiška tradicinių dvasinių vertybių ginybos citadele.
Gėjai dar turi ir “nuskriaustųjų” aurą. O nuskriaustuosius žmonės yra linkę globoti. Štai šiandieniniame Delfi straipsnyje gėjai prilyginami tarybiniams disidentams: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=23392169. Po tokių straipsnių taip ir norisi solidarizuotis su gėjais, palaikyti juos, didžiuotis ir girtis savo pažintimis su gėjais, džiaugtis gausėjančiomis jų gretomis, pačiam juo tapti.
Niekaip neatsikratau man į galvą įkyriai lendančio palyginimo su senovės Roma, ypač vėlyvuoju valdymo laikotarpiu. Tuo metu Romoje klestėjęs ištvirkavimas, paleistuvystė, homoseksualumas buvo eksportuojamas iš imperijos sostinės į jos pakraščius. Kaip vietinės kraštinių provincijų kultūros turėjo reaguoti į iš Romos plūstančią kultūrą, tame tarpe ir seksualinę? Be abejo, vyko kova tarp seno ir naujo. Analogiškai Lietuva yra Vakarų Civilizacijos provincija, tolimas pakraštys (už mūsų sienų jau prasideda azijatų kultūra). Iš centro į mūsų kraštą eksportuojamos gėjiškos gyvenimo būdo apraiškos laužo nusistovėjusias normas, trauko tradicinių vertybių saitus.
Muay Thai kary, nemanau, kad verta tam priešintis. Į Lietuvą eina Europos kultūra, atnešdama daugybę teigiamų naujovių, tačiau su ja ateina ir senųjų vertybių griovimas. Prie tokių naujų vėjų priklauso ir homoseksulaumas. Panaši kova Lietuvoje jau vyko XII-XIII amžiuje. Tuomet tradicines vertybes atstovavo pagonybė, o naujuosius vėjus – krikščionybė. Lietuva tikrai buvo paskutinė pagonybės citadelė Europoje. Galbūt ji šį kartą ir vėl tokia bus – paskutinė heteroseksualumo citadelė.
Aš stebiu eilinį kartą artėjantį tradicinių vertybių saulėlydį ir į jį žvelgiu filosofiškai, ramiai laukdamas neišvengiamai artėjančių 476-ųjų. Ir patyliukais jau mokausi mandarinų kalbos.
Muay Thai, aš manau, kad nėra nieko blogo, kas vyksta tarp dviejų subrendusių, mąstančių žmonių susitarimo pagrindu. Čia aš užbėgu tolimesnei diskusijai iš serijos “tai gal tu ir pedofilją laikai geru dalyku?”. Bet ką aš turėjau omeny yra tai, jog viena yra nuklysti kartą į šoną ir visai kas kita taip gyventi nuolatos. Manau, kad psichologo pagalbos reikia ne homoseksualiem žmonėm, bet tiem, kurie homoseksualumą vadina mada. Paklausiu kitaip? Kas nori būti madingas? Nori? Ar labiau nori, kad į tave žiūrėtų, kaip į bičą iš 80-ųjų gariūnų? Tai, davai, dulkinkis su vyrais kasdien ir būsi madingas. Ir net jeigu aš sutiksiu, kad dulkinimasis ir trynimasis homoseksualių žmonių kompanijose padarys tave madingu, tai niekaip neįsivaizduoju, kaip vyras, jaučiantis potraukį moteriai gali gyventi su vyrų ir dulkintis su juo? Tu kada nors apie tai pagalvojai?
O dabar trumpoji atsakymo versija… Savo “Mano nuomone…” susikišk į vieną vietą, nes akivaizdu, kad nesi skaitęs nė vieno mokslinio straipsnio homoseksualumo tema. Homoseksualumas yra tikra. Tai pripažįsta visos pagrindinės sveikatos ir psichologų asociacijos. Taškas. Jeigu žinių ir tolerancijos stoka tave verčia kalbėti taip, kaip verčia, tai čia nei mano, nei homoseksualių žmonių bėda.
Labai jau Jus čia intelektualiai pasiginčijot.
Mano nuomone yra aiški, jei jau esi pederastas, tai buk zmogus nelįsk į visuomenę ir nedemonstruok savo gabumų, o dabar, matai, susirenka proktologų gauja ir mitingus organizuoja, tokiu budu propoguodami, kitokias seksualinio gyvenimo ypatybes.
Ne nesu nusiteikęs prieš juos, bet ir nenoriu , kad rodytų pavyzdį mano vaikams, kaip antai jau leidžiamos vaikiškos knygelės apie karalių ir karalių apie tai, kaip jis nemylėjo karalienės ir vedė kitą princą, nu vien žo, žiauroka, bet greitu laiku teks su tuo susitaikyti ir nuo to niekur nedingsi.
Iš kitos pusės informaciją vaikai greitai gauna internete ir jei tėvai vengia apie tai kalbėti matomai ir vaikas visa tai interpretuos taip kaip jam šviečia.
Na jo, pasaka apie princą ir princą, kurie tapo karaliumi ir karaliumi mane nevaikiškai gąsdina.
Aldai, po pirmos pastraipos juokinga skaityti tamstos antrąją
O dėl pavyzdžio vaikams nepergyvenk – nepriklausomai nuo to, ką kalba P. Gražulis, homoseksualumas nėra užkrečiamas. O pasaka apie princą ir pricą net man skamba keistai, bet čia tiesiog todėl, kad tai labai kitaip ir netikėta, bet gi jeigu pripažįsti, kad tokių žmonių yra iki 10%, tatai neturėtų būti labiau keista negu princo laižiakai su varle.
Pamačiau post’ą ir sumečiau parašyti. Kad būtų paprasčiau, iš karto noriu įmesti kiek aiškumo – taip, aš gėjus.
Tiesa pasakius negaliu įvardinti, kam kaip būna, bet man tai atsitiko spontaniškai, maybe 16-os metų – tiesiog ima vieną dieną traukti vaikinai ir nieko su tuo nepadarysi. Po metų pirmą kartą įsimylėjau, bet tada, turbūt, priešingai nei turėtų būti, suveikė ne jausmai o protas. T.y. jeigu aš žmogų tiesiog myliu, pamačius jį man linksta keliai ir pnš; tai nieko su tuo nebe padarysi, tiesiog taip yra. Faktas. Ir nesijaučiu darąs nusikaltimo; juk taip jaučiu, protą, tam tikras moralines vertybes,regis, turiu, jomis vadovaujuosi, o tai juk ir svarbiausia. Koks galų gale man reikalas, kad kokia bobutė mane apšnekės? Ar jum labai rūpi su kuo aš miegu?.. Manęs kažkodėl tokie dalykai nekaso…
O dėl tavo pasakojimo. Na, tiesiog atsidūrei netinkamoj vietoj netinkamu laiku, ką be pridurti… Jau žiūrėdamas iš savo varpinės, neneigiu “gay pasaulyje” yra tokių keistų dalykų. Bet, jei vaikinas tavęs paklausė, tai, patikėk, labai abejoju, kad jį tiesiog “ištvirkino” reklama ir jis nusprendė pabandyti. Tiesiog greičiausiai taip pajautė, ir kad ir kaip žiauriai gal nuskambės, manau, logiškiausia jam būtų išsiaiškinti, kas ir kaip yra iš tikro; o negyventi kažkokiomis projekcijomis. Nes gėjumi tampi ne tada, kai su kažkuo “tokiu” permiegi, o tik kai pats laisva valia sau tai pripažįsti. O tai, patikėk, gali užimti ir ne vienus metus.. Taip tiesiog atsitinka, gali tai vadinti likimui ar gamta, jausmas nėra įsitikinimas.
Papildant temą:
1. Nors dabar jau rimtai mastau apie savo, kaip gay, ateitį, vaikai, sutinku atkrenta automatiškai. Dėl objektyvių priežasčių net nėra kažkokio point’o į tai gilintis.
2. Pedofilija nusikaltimas, nes ne visi “susitarimo” (turbūt šis žodis tinkamiausias) turi pakankamai subrendimo logiškai mąstyti.
3. Transvestitų nesmerkiu, bet ir nesuprantu. Iš esmės, manau, jei žmogus ir jaučia tam poreikį neblogai prieš tai labai stipriai pasikonsultuot su gydytojais (tik tam, kad galutinai išsiaiškintų ar to tikrai reikia.)
4. Savęs auka nelaikau ir biznio iš savo orientacijos statyt nenoriu; ko aš ir visi gay/lesbian reikalauja yra tai: kad galėčiau ramiai išeit į gatvę ir pasakęs kažką ne į temą negaut į galvą nuo kokio skino o pnš; parnerystės, kad būtų užtikrintos socialinės garantijos; and the last one kad dėl savo orientacijos pvz neprarasčiau/negalėčiau susirasti darbo.
Visi kiti dalykai, paremti sveiku protu, yra diskutuotini.
Domai, tai tu nori pasakyti, kad tavęs moterys netraukia ?
Aldai, užtikrinu, kad tiek pat, kiek tave traukia vyrai. Nors ne, dėl tavęs negaliu būti tikras.
Domai, tavo nepaprastai įdomus komentaras. Visada manydavau, kad gėjumi „tampama“ nuo mažens – nuo tada, kai priešingų lyčių jaunuoliai ima domėtis vieni kitais. Buvau isitikinęs, kad jei gėjumi „tampama“ vėlyvesniame amžiuje, jau būnant subrendus, tai daroma tik dėl mados, reklamos/antireklamos, noro išbandyti save ar/ir dėl buvimo gėjus propaguojančioje terpėje. Tavo komentaras įnešė kiek kitokią perspektyvą.
Nesi tikras del manes, o tai tau turi rupeti ?
Visada malonu padėti:) Jeigu kada norėtųsi padiskutuot iš esmės ar ko paklausti, palikau email’ą.
Sėkmės.
Socialinės garantijos – ne.
Dėl darbo garantijų – jei visas kolektyvas atsisako dirbti kartu su piderastu, atleistas būtum tu, o ne likęs kolektyvas. Taigi – ne.
Vedybos – ne.
Vaikų globa – kategoriškai ne.
Na o pateikiant summa summarum, matant koks kilo ažiotažas Lietuvoje dėl Drąsiaus Kedžio bylos, ir kokio vieningo palaikymo susilaukė iškrypėlių prievartauto vaiko tėvas, galima manyti kad jums Lietuvoje dar oi kaip negreitai pavyks įleisti savo šaknis.
Tokių žmonių, kaip aukščiau pasisakęs dėka iš Lietuvos nori dingti ne tik homoseksualai, bet ir heteroseksualūs išsilavinę Lietuvos piliečiai. Toks požiūris į žmogų ypač veikia pažangiai, novatoriškai mąstančius piliečius, o kai visi jie išvažiuos iš čia, liksit gyvent tokioje provincijoje, kurioje gyvens tik Šapro šou ir Ulialia pupytės. Liūdesys.
Na, asmeniniam gyvenime tamsta matomai problemų turi nemažai, kad šitiek neapykantos viduje. Na, bet čia ne mano reikalas. Tiesiog įdomu būtų pamatyt, kaip jaustumėtės, jeigu susikeistume vietomis…
O dėl Drąsiaus Kedžio, jei jau užsiminė, pasisakysiu ir aš. Taip, jį ištikusi istorija tikra tragedija, bet elgtis taip, kaip padarė jis gali tik beprotis. Žudymo pateisint mano galva neįmanoma, nes visada yra kita išeitis.
Ir maniškis summa summarum – jeigu negalit pagrįsti savo teiginių niekuo daugiau, nei “gėjai tvirkina vaikus, nes taip kažkas sakė, matė” arba “to ir to nebus nes aš taip užsigeidžiau ir dabar visi manęs klausys”, protingiau yra tiesiog patylėt.
Galbūt aš ir esu nihilistiškas mizantropas, abejingas individų ir visuomenės skausmams ir aktualijoms, bet D.Kedžio istorija ir mane sudomino. Štai Paulius turbūt priklauso baltarankių intelektualų – humanistų tipui ir yra tikras korifėjus piderastų klausimais, įdomu kaip jis vertintų šitą jam ko gero nemielą, ar net nemalonų incidentą (skandaliuką?) ?
Domai, dėl „bepročio” – žmogaus vaiką ne vieną mėnesį prievartavo iškrypėliai, jis ėjo per visas teismines instancijas, rašė krūvas laiškų, skundų (kurios nagrinėjo patys skundų atsakovai) – visur kaip žirniais į sieną. Ar jo pasirinktas kelias adekvatus? O dėl – „arba “to ir to nebus nes aš taip užsigeidžiau ir dabar visi manęs klausys”, panašu kad ryški dauguma Lietuvoje vis tik yra tokios nuomonės kaip ir aš, tad taip, dabar visi manęs klausys. Ir visi pedofilijos etc. skandalai jums labai ne į naudą….
Jeigu tamstelė homoseksualius santykius (sąmoningas dviejų žmonių apsisprendimas) lygina su pedofilija (negalinčio suvokti situacijos ar pasipriešinti vaiko seksualinis išnaudojimas), tai apie ką su jumis kalbėti?
Pfff, o aš tikėjausi išsamios analizės, liberalaus ir novatoriško požiūrio, paremto humanizmu, o pasirodo su manimi nėra ką kalbėti. Tada eisiu, paskaitysiu Tamstos rekomenduotų pagrindinių Psichologijos asociacijų mokslinių straipsnių homoseksualizmo temomis…
Iš diskusijų patirties žinau, kad žmonės, kurie homoseksualus lygina su pedofilais yra tie, kurie nenori žinoti kitokios tiesos. Su jais gali gaišti laiką, pyktis, etc., bet diskutuot, kalbėt nėra apie ką. O, jeigu norit paskaityt ką nors… Pažiūrėkit šmaikščiai susuktą fragmentą iš labai rimto ir stipraus filmo “For The Bible Tells Me So”:
http://www.youtube.com/watch?v=Vbpu6ne5-cQ
Ten yra mokslų paremti faktai, o ne man kažkas sakė, jog kažkur girdėjo, kad… Gaila tik, kad jokių gražulių tai neveikia – jie tokius pamato ir tarytum išjungia ir iš karto tęsia toliau savo pačių susigalvotas ir didžiąsias “tiesas”.
to Afro Samurajus > Na, pusantro šimto facebook’o narių ir kelios bambančios bobutės, kurios negali net į mitingą susirinkti, dar ne visa Lietuva.
Aš, pvz. D. Kedžio nepateisinsiu niekad; nes in case galėjo bent pagrasinti, o ne žudyti. O jei ir nužudė Furmanavičių, tai why reikėjo žudyt buvusios draugės sesę? Vaizdas: grįžta pirmokė dukra iš mokyklos ir pamato ant namų slenksčio gulinčią kraujo klane negyvą motiną. Jei čia tau kažkur kvepia teisingumu, tai tik užjaučiu.
Ir apskritai visa diskusija nusileidžia iki delfio lygio, nes ponas moka tik pasakyt “Aš tikėjausi išsamios analizės, liberalaus ir novatoriško požiūrio, paremto humanizmu” (tikriausiai net nesuprasdamas, ką sako), o nesugeba paprastų žodžių bent kažkokiais sveiko proto argumentais pagrįsti. Kalbėjimas dėl kalbėjimo ir dar kažkoks anarchizmas be ryšio. Telieka rėkte išrėkt vidurį gatvės, kad dėl visko kaltas Kubilius ir gėjai – ir pasaulis pasikeis.
Keli šimtai facebook narių? Vakar buvo virš 13 tūkstančių
Na, kaip ten bebūtų apie gėjus, aš ten nieko neradau parašyta… O jei kažkas mano “teisingumą” vykdyt savo rankom, ką gi pirmyn, pažiūrėsim kiek kas gali. Avinų banda…
Graziai rasai domai, aiks pupuli, pamaloninsiu tave, su lituokliu, tai neberasinesi cia nesamoniu.
Isivaizduok tokia savo erotinę fantazija,as, tu ir lituoklis.
Manau, po tokio gydymo seanso, greit moteris pamiltum.
Nors esu žmogus kuriam didžiausia aistra ir malonumas yra mušti kitą žmogų, bet manau kad pederastų su lituokliu, Aldai, neišgydysi. Tai yra liga, psichinis sutrikimas, o psichines ligas lediniu vandeniu, badu, ar, galų gale laužo liepsnose gydė viduramžiais. Ir gydymas jokiu būdu negali būt priverstinis, juk šizofreniko (nekenksmingo sau ir aplinkiniams) irgi niekas negydo priverstinai. Iš esmės klausimas buvo keliamas – kodėl liga yra šitaip akcentuojama, normalizuojama, ir netgi iškeliama virš normos – neva būti kitokiu – tai šaunu, smagu, madinga.
Khemkhaeng, homoseksualumo mokslas nelaiko liga (taigi, išgydyti jos negalima). Ir kol tamsta netapsit daktaru, tikiuosi niekas jos ir negydys. O žmonių, kurie yra kitokie negu mes patys, didžioji dauguma bijo. Ar tai jų problema ar tų, kurie bijo – va čia tai klausimas.
Ha, na, kai argumentų nebėra, telieka parodyt savo pyktį. O man tik 19; kiek 20-30 metų tamsta už mane vyresni?.. Man gėda jūsų vietoj būtų.
“Nors esu žmogus kuriam didžiausia aistra ir malonumas yra mušti kitą žmogų, bet manau kad kad pederastų su lituokliu, Aldai, neišgydysi” Štai kur psichinių ligonių šutvė. Ir dar pavojingų.
Na, bet kiekvienas, pagal savo matus matuoja… O aš vistiek savo gyvenimą gyvenu, nors pasprinkit
Domai, tu pederastas, ką tu supranti apie gėdą??
Suprantu, kad kažkas blogai, kai tai paremta argumentais. O loti dėl to, kad loti.. Na, man juokas nebent gali paimt.