Можно мне вас тихонько любить?
Борис Гребенщиков поет Александра Вертинского. Vienas dainius dainuoja kitą. Ne tik dainuoja, bet ir duoda nemokamai atsisiųsti. Subtilūs nuotaikos ir balso tembro pasikeitimai. Ir moterys, moterys, moterys… Vertinskio dainų tekstai man nepatinka, neatitinka mano vidinių bangų. Ir vis tik. Vertinskis be moterų negalėjo, bet negalėjo ir su jomis. Carinėje Rusijoje, matyt, buvo populiarus Viktorijos laikų stiliaus žaidimas meile. Prieš šimtą metų meilės, kaip suprantu, nebuvo. Buvo tik žaidimas meilę ir tai tik aukštuomenėje. Prasčiokai mylėjo paprastai, kūniškai. Ir materialiai. Pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusi Katrės ir Vingių Jono santuoka. O Grebenščikovas puikiai pagauna daugybę niuansų. Liūdesys, vienatvė, ilgesys. Ir čia pat žaismingumas, aistra, įsimylėjimas.
Как хорошо без женщин,
Без этих театральных сцен.
Без этих истерических измен,
Без этих запоздалых сожалений.
Как хорошо проснуться одному
В своем веселом холостяцком «флете»
И знать, что вам не нужно никому
«Давать отчеты» – никому на свете!
Pranas studijų laikais buvo radęs ir davė paklausyti tikro Aleksandro Vertinskio. Nepatiko jis man tada. Dabar paieškojęs vėl aptikau iš kur jį atsisiųsti. A. Vertinskis atlieka visai kitaip nei Grebenščikovas. Žymiai spalvingiau ir žaismingiau. Nebėra grebenščikoviško gilumo, ilgesio, rimtumo, mąslumo. Puikus balsas. Daug daugiau artistiškumo, bravūriškumo. Vertinskis dainuoja aplinkiniams, Grebenščikovas – sau.
Grebenščikovas yra perdainavęs ir daugiau dainių. Perdainuotą Bulato Okudžavos «Эта женщина! Увижу и немею…» klausyčiau ir klausyčiau.
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Эта женщина! Увижу и немею.
От того-то, понимаешь, не гляжу.
Ни кукушкам, ни ромашкам я не верю,
И к цыганкам, понимаешь, не хожу.
Напророчут: «Не люби ее такую!»
Набормочут: «До рассвета заживет!»
Наколдуют, нагадают, накукуют…
А она на нашей улице живет!
Tokiа meilė man žymiai suprantamesnė už Viktorijos laikų meilę. „Tikra“ meilė visokeriopai laimi prieš „žaidimą meile“, nesvarbu kaip šauniai bežaistum.