Aš normaliai, o ką pats?

Bendraujant Anglijoje yra nepaprastai svarbu užmegzti santykius. Santykių užmezgimui yra sukurta ištisa virtinė klausimų ir atsakymų. Tie klausimai – tai tik formalumas, tuščia forma, nelaikanti turinio. Visų pirma pasisveikinama. Tiks įprastas Hello, Good morning, Good afternoon, neformaliai – tiesiog Hi, Morning, Hi ya, Hi mate. Ir tiesiog būtina paklausti apie savijautą, kaip einasi, kaip sekėsi diena, ar viskas einasi puikiai, ar džiaugiesi šia diena, ką nuostabaus šiandien patyrei ir t.t. Atsakoma visada vienodai – viskas puiku, gražu, nuostabu, einasi gerai, sekasi fantastiškai, diena tiesiog nuostabi. Ir reikia paklausti to paties. Nesvarbu, kad kalbiesi pirmą ir paskutinį kartą gyvenime.

Paklaustas iš pradžių įsiveldavau į pasakojimus apie tai kaip man šiuo metu sekasi arba nesiseka, ką iš tiesų šiandien veikiau, kokia savijauta ir apskritai būdavau linkęs paatvirauti plačiau. Ir likdavau nesuprastas. Dažnai paklaustas Are you all right? nespėdavau nė prasižioti, o klausėjas jau būdavo nusisukęs ir benukulniuojąs tolyn. Klausimo tonas toks, lyg būtų sukriuksėjęs „kriu kriu“.

Nuo šiol ir aš taip. Jie man kriu kriu, o aš jiems kriu kriu, o ką pats?

JNCIA-EX sertifikatas

Išsilaikiau dar vieną sertifikatą į savo sertifikatų kolekciją – JNCIA-EX, egzaminas JN0-400. Surinkau 98 balus iš 100 galimų. Šis egzaminas, kaip ir visi kiti Juniper egzaminai, nėra sunkus. Egzamino klausimais tikrinama ar studentas supranta technologijų esmę, ar žino pagrindines dažniausiai naudojamas komandas. Tuo Juniper labai skiriasi nuo Cisco, kuri tikrina ar studentas žino subtilius technologijų niuansus, ar jis gerai susipažinęs su visomis rečiausiomis komandomis.

Juniper Fasttrack Certifications programa tęsiasi. Jau trys nemokami sertifikatai. Žiūrėsim kas bus toliau. Ši kompanija tikrai nori įšokti į Enterprise Networking traukinį. Ką gi, jei jai pasiseks įsitvirtinti rinkoje, aš būsiu pasiruošęs.

Nuosmukis ir Anglijoje nuosmukis

Visiems Anglijos laikraščiams diena iš dienos skalambijant apie nuosmukį ir kredito krizę aš asmeniškai be padidėjusių maisto produktų kainų nieko nejutau. Maisto produktų kainos Anglijoje juk jau treti metai auga, pastaruoju metu gal kiek sparčiau. Tiesa, vienu metu buvo sunku susirasti darbą, įdarbinimo agentūrų klerkai užsimindavo apie sustojusią rinką. Bet aš to nuosmukiu nevadinau, man tai buvo tik statistika, manęs tai nelietė. Ekonomikos nuosmukis buvo tik laikraščių puslapiuose.

O štai prieš porą dienų mano kompanijos direktorius paskelbė, kad tris mėnesius nebus įdarbinamas nei vienas darbuotojas. Mano kompanijoje dirba virš 4 500 žmonių ir per savaitę ateina mažiausiai bent keli nauji. Telefonijos skyriuje, kurį kol kas sudarau aš vienintelis, labai reikia antro darbuotojo, nes aš vienas neapsidirbu. Jei susirgčiau, telekomunikacijos veiktų iki pirmo sutrikimo ir pataisyti nebūtų kam. Per kelis mėnesius paieškų firma darbuotojo nerado ir kaip sprendžiu iš direktoriaus naujojo pareiškimo, dar ilgai man teks dirbti vienam. Belieka tikėtis, kad kontora visai neužsidarys.

Įstojau į bėgikų klubą

Nusprendžiau imtis bėgimo dar rimčiau. Išsirinkau bėgimo klubą „Serpentine“ ir įstojau į jį. Klube yra pora tūkstančių bėgikų, yra keli rimti treneriai, kurie treniruoja nemokamai, savanoriškais pagrindais. Keli iš jų netgi labai rimti – vienas iš jų treniruoja Anglijos bėgikų rinktinę, yra treniravęs daug žymių Anglijos ir Afrikos bėgikų. Su juo treniravausi užvakar. Bėgau 5 sesijas po 800 m (5km tempu) (1 min. poilsio) + 400 m (5km tempu) (3min. poilsio). Pirmą kartą gyvenime treniravausi greičio treniruotėje. Buvome tik du bėgikai – aš ir toks Džulijanas, kuris buvo už mane gerokai pajėgesnis, jis bėgo 10 x 800m (5km) (1min.). Besitreniruodamas su juo į pabaigą buvau visai išsisunkęs, net kitą dieną dar šiek tiek jautėsi nuovargis.

Praeitą šeštadienį treniravausi pas Karen Hancock. Irgi labai žymi trenerė. Grinvičo parke bėgiojome kalneliuose. Mūsų buvo apie 20 bėgikų, suskirstytų į 5 grupes po 4. Aš patekau į viduriniąją grupę. Bėgome į kalną apie 150m, paskutinis bėgikas sprintuodavo ir atsistodavo į pirmą vietą, likęs paskutinis irgi sprintuodavo ir atsitodavo į pirmą. Taip pasikeisdami bėgiojome dvi sesijas po 10 minučių. Paskui bėgome 10 minučių kalvotoje vietovėje. Atbėgau antras.

Labai džiaugiuosi, kad pagaliau įstojau į klubą. Gailiuosi tik vieno – kad to nepadariau prieš 10 metų.

CCSA sertifikatas

ccsaSurinkęs 92% balų išlaikiau CCSA – Checkpoint Certified Security Administrator sertifikatą, egzaminas 156-215.1. Registruodamasis egzaminui nurodžiau, kad esu ne anglakalbis ir gyvenu Lietuvoje, todėl, nors patį egzaminą laikiau Anglijoje, egzamino metu gavau papildomas 30 minučių, kurios labai pravertė. Egzaminas nebuvo sunkus, tačiau buvo sunku jam pasiruošti. Checkpoint mokymosi knyga labai prastai parašyta. Ji labiau skirta pardavimų vadybininkams, o ne ugniasienių saugumo specialistams. Kas antras daiktavardis yra su ™ ženkliuku, o kas antras būdvardis su ® ženkliuku, todėl skaityti tekstą labai sunku, tenka nuolatos šifruoti žodžių reikšmes iš prekybininkų kalbos į normalią adminų kalbą. Egzaminui pasiruošiau per 4 savaites, bet į pabaigą jau ėmė skaudėti galvą nuo „Šauniųjų® Stebėjimo Įrankių™“, „Sumaniosios® Žiniatinklio Analizės™“, „Protingo® Skanavimo™“ ir kitų panašių nesąmonių: Smart Update, Web Intelligence, Smart View Tracker, Secure Client, True Vector ir t.t.

Pernai rudenį Markas (Marcus) Ranum ugniasienių adminų pašto konferencijoje <firewall-wizards@listserv.icsalabs.com> atvirai išdėjo į šuns dienas šiandieninę ugniasienių vystymosi kryptį. Jo nuomone, nuo 1990 metų ugniasienių vystymesi keitėsi tik vienas dalykas – tai prekybos vadybininkų naudojami reklaminiai šūkiai. Visa kita liko nepakitę. Marcus Ranum yra vienas iš pirmųjų ugniasienių pionierių, 1991 m. sukūręs programinio lygmens (application layer) ugniasienę, taip vadinamą proxy-firewall. Anot Marko, visi šiuolaikinių ugniasienių prekybininkų naudojami terminai, a la „deep packet inspection“, „statefull firewall“, „layer 7 filtering“, „statefull analysis“, „application-centric traffic classification“ tėra tas pats šlamštas tik kitoj saujoj. Po Marko laiško užvirusiose karštose diskusijose nuskambėjo daug įdomių argumentų, bet iš esmės visiems teko su Marku sutikti: paskutinį dešimtmetį technologijas kuria ne inžinieriai, o pardavėjai, t.y. technologijos nesikeičia, keičiasi tik pavadinimai.

Būtent su tuo ir susidūriau studijuodamas Checkpointo vadovėlius. Nebūtų Checkpointas žydukų kompanija: jų produktas yra pats brangiausias ir užima beveik didžiausią rinkos dalį. Jie tikrai sugeba gerai užsidirbti. Jų ugniasienė nėra bloga, veikiau atvirkščiai, ji yra labai gera. Bet gamintojų požiūris į adminus yra nedovanotinas. Nežinau kiek laiko man užtruks, kol išsivėdins pripudruotos smegenys. Einu atsipalaidavimui paskaitysiu kokią nors gerą Cisco knygą – ten jokios reklamos, vien tik grynų technologijų aprašymai.

Pakalbėsim vėliau

Akis atvėrė posakis „pakalbėsim vėliau“. Pasirodo, šių žodžių prasmė priklauso nuo to, kas juos pokalbio metu pasako.

Jei juos ištaria vyras, jie reiškia: dabar nekalbėsiu; nenoriu kalbėti; neturiu ką pasakyti; vengiu apie tai kalbėti; noriu atidėti pokalbį neribotam laikui; jau viską esu pasakęs; tema baigta.

Jei juos ištaria moteris, jie reiškia: pratęsime pokalbį vėliau; dabar pokalbiui netinkamos aplinkybės; turiu pasakyti kai ką svarbaus, bet ne dabar; nekantrauju tau kai ką pasakyti, bet ne čia; vėliau aš tau kai ką papasakosiu.

Atrodo smulkmena, bet atidžiam stebėtojui tai daug ką pasako.