dovydas.sankauskas.lt

Perskaičiau bernardinai.lt pateiktą 2008 sausio 29 d. Seimo pokalbių stenogramą. Antrą kartą gyvenime skaičiau Seimo stenogramą. Buvo nepaprastai įdomu. Stenogramos paantraštėje bernardinai skelbia: „Mūsų įsitikinimu, ji leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą ir galbūt padės geriau pažinti Lietuvos politikus. Renkantis rudenį, tai labai svarbu.“ Po galais, kaip puikiai man pavyko susipažinti su kai kuriais Lietuvos politikais! Stenograma buvo labai ilga, seimūnai diskutavo pusę dienos. Dvi valandas skaičiau neatsitraukdamas. Tiek emocijų! Skaičiau, kaip vienas po kito buvo pateikiami labai normalūs pasiūlymai, ir kaip niekšiškai jie visi vienas po kito buvo sukirsti!

K. Čilinskas

Pirmasis buvo K. Čilinkso iš Tėvynės Sąjungos frakcijos įstatymo projektas apie tai, kad atominę elektrinę reikia statyti viską suplanavus, paskelbus viešus, atvirus ir skaidrius tarptautinius konkursus. Dalį elektrinės (tuos garsiuosius 38%) parduoti viešame tarptautiniame konkurse, o ne dovanoti Vilniaus Prekybai be konkurso ir nemokamai. Socialdemokratų ir darbiečių dauguma jis nubalsuotas „prieš“, o pasiūlymas projektą pataisyti buvo visiškai atmestas ir K. Čilinsko projektas keliavo tiesiai į šiukšlių dėžę. Beje, kaip tik K. Čilinskas man aiškiausiai ir paaiškino Liūto trūkumus.

P. Gražulis

Antrasis buvo P. Gražulis iš Tvarkos ir Teisingumo frakcijos. Jo labai emocingai pristatyto pasiūlymo esmė tokia: nutraukti prasidėjusią sumaištį, atmesti prieš pusmetį priimtą prastai parengtą atominės eletrinės įstatymą ir pradėti viską nuo švaraus lapo. Pasiūlymą socialdemokratai atmetė, pasiūlymo taisymą taipogi atmetė ir P. Gražulio projektas nukeliavo paskui K. Čilinsko projektą tiesiai į šiukšliadėžę.

A. Kubilius

Trečiasis buvo A. Kubiliaus iš Tėvynės Sąjungos pasiūlymas, kuriame jis siūlė grįžti prie derybų su Vilniaus Prekyba. Tiesa sakant, pasiūlymo iki galo nesupratau, nes iš pristatymo nesupratau, ką jis ten siūlo. Minėjo savo jau buvusius pasiūlymus ir pasiūlymų pakeitimus, kurių nežinant sunku suprasti apie ką jis kalbėjo. A. Kubiliaus siūlymo esmė buvo grįžti prie derybų ir aiškiau įstatymiškai atskirti tarpines derybas, derybų rezultatus ir rezultatų tvirtinimą. Tai buvo ne įstatymo pasiūlymas, o tik pasiūlymas svarstyti toliau. Pasiūlymas buvo priimtas.

Z. Balčytis

Vėliau sekė ketvirtasis pasiūlymas, šį kart „už“ Liūtą. Jis buvo socialdemokrato Z. Balčyčio, to paties, kurio sūnus buvo teisiamas už dokumentų klastojimą ir Europos Sąjungos lėšų plovimą, bet teisme neaiškiai išsisuko (buvo nerasta nusikaltimo sudėties). Ponas Z. Balčytis, kaip ir priklauso G. Kirkilo draugui, bandė prastumti projektą, kuriame siūlė iš anksto pritarti dar nepasibaigusioms deryboms ir jų rezultatams. Tos derybos vyko pažeidžiant dabartinius įstatymus (jas vedė Socialdemokratų vyriausybė). Toks Z. Balčyčio siūlymas pripažinti rezultatus, kurių dar nėra, prieštarauja sveikam protui. Z. Balčytis bandė tokiu nutarimu įvelti dar daugiau sumaišties, taip palikdamas daugiau erdvės Vilniaus Prekybai ieškant įstatymų spragų ir kabliukų. Tik P. Auštrevičiui, E. Klumbiui ir S. Pečeliūnui visiškai sudirbus Balčytį, kilo nepasitenkinimas tarp jo paties bendražygių (P. Vilkas iš Darbo partijos pasisakė prieš) ir jo pasiūlymas buvo šiaip ne taip atmestas. Beje, buvo palikta teisė Z. Balčyčiui jį patobulinti.

R. Šukys

Paskutinysis, penktasis, buvo R. Šukio iš Liberalų ir Centro Sąjungos pasiūlymas. Tai buvo rimčiausiai pristatytas pasiūlymas. Jau vien kiek duoda raiški ir sklandi R. Šukio minčių dėstymo tvarka! Jo logiški ir racionalūs argumentai! Nepalyginsi su A. Kubiliumi, kuris kiekvieną sakinį pradeda penkis kartus ir kiekvieną kartą skirtingai, ir nei karto logiškai neužbaigia. Arba su jaustukų, šauksmininkų ir liepiamosios bei geidžiamosios nuosakos pilna P. Gražulio kalba, kuri, nors ir būdama emocinga, nesukelia tokio įspūdžio kaip griežta ir nuosekli Šukio logika. Apie rėksmingą ir egocentrišką B. Vėsaitę net nėra ko kalbėti!

R. Šukio pasiūlymo esmė buvo pakeisti Leo LT kūrimo tikslą iš pelno siekimo į tarnavimą visuomenės naudai, paskirti jo kūrimui griežtesnę kontrolę ir priderinti prie Europos Sąjungos aktų. Todėl reikia atsiimti kai kuriuos ankčiau priimtus neaiškius ir dviprasmius įstatymų projektus. R. Šukys siūlė iš pradžių priimti derybinę poziciją, o tik paskui pradėti derėtis. Ir ką jūs sau manote, pasiūlymas buvo atmestas! Jį atmetė Socialdemokratai, Darbiečiai, Valstiečiai ir Socialliberalai.

Kas valdo Lietuvą

Tarp balsavimų buvo daugybė rietenų, nuoskaudų ir santykių aiškinimosi. Socialdemokratas B. Bradauskas balsuodamas nuolat paspausdavo ne tą mygtuką (kas tokį nevykėlį galėjo išrinkti?). Darbietis A. Bosas vis taikydavo prabalsuoti už nesančius savo kolegas. Tikrai retas įžūlumas! Neveltui su V. Uspaskichu ranka rankon kerta, jie tikrai vienas kito verti.

Esu tikras, kad jau pernelyg ilgai Kirkilas kirkinasi su Liūtais. Kaip po tokių Seimo sesijų kažkam dar gali atrodyti, kad Seimas nėra korumpuotas? Beje, pati Seimo sesija buvo neeilinė, sušaukta Vilniaus Prekybos reikalams spręsti. Kas valdo Lietuvą? Siūlau paskaityti visą posėdžio pokalbių stenogramą. Ruduo artėja. Reikės rinktis už ką balsuoti. Tauta privalo žinoti ją pardavusius didvyrius.

Paskutinėje mano darbovietėje – vienoje Londono agentūroje – įvyko klaida ir man pervedė 300 svarų per daug. Jie kaidą pastebėjo tik kai pinigai jau buvo išsiųsti. Šiandien po pietų paskambino ir prašė grąžinti. Iš pradžių sutikau ir pažadėjau grąžinti pinigus, bet paskui susimąsčiau. Toje agentūroje aš jau nebedirbu. Manęs su jais niekas nesieja, aš jų net akyse nesu matęs ir nematysiu. O 300 svarų – pinigas nemažas: 1500 litų. Jei grąžinčiau, graužčiau save, kad nepasinaudojau galimybe lengvai praturtėti. O jei negrąžinčiau, graužtų sąžinė, kad nuskriaudžiau suklydusį agentūros darbuotoją, nes kompanija išskaičiuos pinigus iš jo algos. O jis buvo palyginus neblogas vyrukas.

Papasakojau apie savo dilemą 16-kai draugų: 6 iš jų Lietuvoje, o 10 – emigrantai (9 Londone, 1 Strasbūre). Įdomu štai kas: 6 neemigravę lietuviai visi iki vieno pinigus buvo linkę grąžinti. Vieni grąžintų kategoriškai be išlygų: „grąžinčiau, nes manau kad negrąžinus virš tavęs bus sukurta durna aura ir ji kurį laiką tęsis“, „nuo tiek milijonierė netapčiau, grąžinčiau ir mano sąžinė būtų švari“ ir „grąžinčiau, nes tai liktų mano sąžinėje“. Kiti grąžintų su išlygomis: „priklausomai nuo to, kaip su manimi elgėsi, supratingam ir normaliam žmogui grąžinčiau“.

Emigrantai elgtųsi visiškai priešingai: 9 iš 10 pasilaikytų pinigus sau. Dauguma nuomonių labai kategoriškos: „aš negrąžinčiau; jų klaida, tegu pasimoko skaičiuoti“, „pasilikčiau sau be sąžinės graužaties“, „esmė tame, kad visos tos agencijos yra parazituojantys padarai, dažniausiai tik ir žiūrintys kaip čia kokį kvailesnį lenką ar litovcą apsukt“, „tas agentas man eilinis agentūros klerkas ir tiek“, „pasilik tuos pinigus sau, nes kai aš prisimenu kaip mane visokie Coyle’ai apgaudinėdavo, apvaginėdavo ir panašiai, pikta net ir prisimint“. Ir tik vienas emigrantas buvo pasiruošęs grąžinti pinigus, kad neliktų nešvarios sąžinės, „nes atmink, kad lazda turi du galus“.

Išvados: per klaidą gautus pinigus grąžintų 100% likusiųjų Lietuvoje, o 90% emigrantų pasilaikytų pinigus sau. Tendencija daugiau negu aiški. Tik kodėl toks skirtingas elgesys? Manau, kad yra du galimi šio skirtumo paaiškinimai. Pirmoji versija tokia: visi lietuviai iki emigracijos buvo vienodi, bet emigracija juos pakeitė. Sunkus gyvenimas emigrantus užgrūdino ir pavertė cinikais. Pagal antrąją versiją, būsimieji emigrantai jau buvo kitokie dar gyvendami Lietuvoje. Būtent šis cinizmas ir meilė pinigams netgi galėjo būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jie apskritai emigravo. Aidis pateikė trečią versiją. Pagal jį tiek emigrantai, tiek Lietuvoje likusieji lietuviai mielai priglaustų papildomus pinigus sau. Tik emigrantai tai atvirai pripažįsta, o Lietuvoje likę tai neigia ir šį norą slepia netgi patys nuo savęs.

Aš valandą laužiau galvą: „už“ ar „prieš“? Paskui paskambinau į banką ir pasiteiravau ar buvusi darbovietė gali paimti pinigus iš mano sąskaitos be mano žinios, jei turi mano asmeninius ir banko sąskaitos duomenis. Pasirodo, kad gali. Tuomet aš greit apsisukau ir už valandos jau turėjau naują sąskaitą kitame banke, į kurią mikliai pervedžiau visus savo pinigus. Pinigų nusprendžiau negrąžinti.

Ieškodamas darbo sertifikuojuosi toliau. Šiandien išsilaikiau Juniper Networks JNCIA-ER sertifikatą, egzaminas JN0-341. Buvo duota 1:30 val ir 60 klausimų, reikėjo atsakyti iš jų bent 70%. Tai į visus juos 100% ir atsakiau. Palyginus su Cisco CCNA, šis egzaminas nesunkus, teorijos nedaug, beveik visi klausimai apie konkrečias Juniper komandas.

Įdomiausia tai, kad egzaminas nemokamas. Juniper matyt bando išsikovoti didelę interneto maršrutizatorių rinkos dalį ir tam reikia, kad būtų pakankamai daug specialistų, mokančių dirbti su jų įranga. Todėl Juniper Networks 2007 m. parengė programą „greitkelis“, pagal kurią greitai ir nemokamai buvo galima laikyti du sertifikatus JNCIA-ER ir JNCIS-ER. Pirmąjį išlaikiau šiandien, o nuo kitos savaitės ruošiuosi antrajam. 2008 m. programa bus papildyta dar dviem nemokamais certifikatais, kol kas nepranešta kokiais.

Darbo skelbimuose dažnai matau nurodytas Juniper specialistų algas, kurios siekia 2000 litų per dieną ir daugiau. Tokie skelbimai suteikia papildomo stimulo mokytis.

Nusistatau iš vakaro žadintuvą. Ryte, nenujausdamas grėsmės, aš beginklis ir bejėgis miegu šiltuose pataluose. Pačiu netikėčiausiu momentu žadintuvas mane užpuola ir ima blerbti savo šlykščią giesmę. Laimei, šis modernus kankinimo įrankis turi gelbėjimo mygtuką „po 5 min.“ ir aš juo pasinaudoju. Tos 5 minutės prabėga akimirksniu ir jis užgieda vėl. Mane vėl gelbsti mygtukas. Taip kartojasi tol, kol aš palūžtu ir pasiduodu pareigos šauksmui.

Ši kova vyksta kiekvieną rytą. Kartais aš sugebu jį įveikti ir išjungiu galutinai. O atsikėlęs vidurdienį pergalės skonio kažkodėl visiškai nejaučiu. Kare visaip nutinka.

Ruošdamasis maratonui kartais paskaičiuoju savo sudegintas kalorijas. Kad skaičiuoti būtų patogiau, iš kažkur nukniaukiau ir perdariau (pagerinau) šią kalorijų normos ir masės indekso skaičiuoklę. Jei sportuojate, norite numesti svorį ar laikotės dietos, ji padės tiksliau sužinoti apie save.

Sėkmės sportuojant!

Atverti kalorijų skaičiuoklę.

Netiesa, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neremia Lietuvos mokyklų. Dar ir kaip remia! Penkioms mokykloms skiria po 1 litą! Šis ministro pirmininko G. Kirkilo ir švietimo ministrės R. Žakaitienės nutarimas man ypač patinka. Jame puikiai matyti valstybės prioritetai. Jis veikia kaip veidrodis Kokto filme – žvelgiant į jį matyti kur kas giliau nei glūdi paviršiuje. Panašų pojūtį esu patyręs per A. Zuoko oranžinių dviračių akcijos pirmąją dieną. Iš anksto paskelbus apie akciją, visuomenėje vyko karšti ginčai, pavyks akcija ar ne. Tuomet nemokamam pasivažinėjimui skirti dviračiai per tris dienas miestelėnų buvo išsidalinti po namus, sumesti į upę ar paprasčiausiai sukapoti kirviais. Po tokių akcijų ir nutarimų sąmonė atsisako tikėti realybe, nors realybės tikrumą garantuoja visi pojūčiai.

Visas nutarimo tekstas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS TURTO INVESTAVIMO Į VIEŠĄSIAS ĮSTAIGAS

2006 m. spalio 24 d. Nr. 1049

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2006, Nr. 87-3397) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas – 5 litai iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų – kaip valstybės, kuriai atstovauja Švietimo ir mokslo ministerija, įnašas perduodamas šioms viešosioms įstaigoms:

Elektrėnų profesinio mokymo centrui – 1 litas;
Kauno mechanikos mokyklai – 1 litas;
Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai – 1 litas;
Kuršėnų politechnikos mokyklai – 1 litas;
Raseinių technologijos ir verslo mokyklai – 1 litas.

Ministras Pirmininkas
Gediminas Kirkilas

Švietimo ir mokslo ministrė
Roma Žakaitienė