dovydas.sankauskas.lt

Netiesa, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neremia Lietuvos mokyklų. Dar ir kaip remia! Penkioms mokykloms skiria po 1 litą! Šis ministro pirmininko G. Kirkilo ir švietimo ministrės R. Žakaitienės nutarimas man ypač patinka. Jame puikiai matyti valstybės prioritetai. Jis veikia kaip veidrodis Kokto filme – žvelgiant į jį matyti kur kas giliau nei glūdi paviršiuje. Panašų pojūtį esu patyręs per A. Zuoko oranžinių dviračių akcijos pirmąją dieną. Iš anksto paskelbus apie akciją, visuomenėje vyko karšti ginčai, pavyks akcija ar ne. Tuomet nemokamam pasivažinėjimui skirti dviračiai per tris dienas miestelėnų buvo išsidalinti po namus, sumesti į upę ar paprasčiausiai sukapoti kirviais. Po tokių akcijų ir nutarimų sąmonė atsisako tikėti realybe, nors realybės tikrumą garantuoja visi pojūčiai.

Visas nutarimo tekstas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS TURTO INVESTAVIMO Į VIEŠĄSIAS ĮSTAIGAS

2006 m. spalio 24 d. Nr. 1049

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2006, Nr. 87-3397) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas – 5 litai iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų – kaip valstybės, kuriai atstovauja Švietimo ir mokslo ministerija, įnašas perduodamas šioms viešosioms įstaigoms:

Elektrėnų profesinio mokymo centrui – 1 litas;
Kauno mechanikos mokyklai – 1 litas;
Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai – 1 litas;
Kuršėnų politechnikos mokyklai – 1 litas;
Raseinių technologijos ir verslo mokyklai – 1 litas.

Ministras Pirmininkas
Gediminas Kirkilas

Švietimo ir mokslo ministrė
Roma Žakaitienė

Gyvendamas Londone tarp lietuvių emigrantų turiu puikią progą stebėti kaip keičiasi žmonių kalba, kaip dalis jos prisitaiko prie naujų aplinkybių, o kita – išlieka nepakitusi.

Lengviausia yra pastebėti leksikos pasikeitimus. Šia prasme labiausiai keitėsi daiktavardžiai. Atsirado daug naujų ir praktiškai visi jie yra paimti pagal skambesį iš angliško atitikmens. Jiems pridedama lietuviška galūnė ir jie „paleidžiami“ į gyvenimą. Puikus pavyzdys yra žodis morkeičius. Jis skamba labai neblogai, tarsi būtų tikras lietuviškas žodis, tik jo prasmė yra gana netikėta, nei su morkomis, nei su keitimu neturinti nieko bendra. Būdvardžių nėra nei vieno, jie nepaprastai atsparūs. Žodyną pamažu pildau, tad tikėtina kad vis tik atsiras keletas. Veiksmažodžiai taip pat atsparūs, naujų tėra vos keli. Tipiški pavyzdžiai yra leiboriauti, bukinti. Jų daryba tokia pati kaip ir daiktavardžių – pagal originalaus žodžio skambesį.

Morfologijoje pasikeitimų nedaug. Kol kas į galvą šauna tik išpopuliarėjusi priesaga -ing: šopingas ir pan. Lietuviškos galūnės savo išskirtinės vietos kalboje nė neketina užleisti, nors Briusas Vilisas ir Džastinas Timberleikas ne vienam užsieniečiui kelia juoką. Tegul sau linksminasi. Man taip pat būna linksma, kai aš pagalvoju, kokios skurdžios jų kalbos raiškos priemonės, nes jie neturi galūnių. Juokai juokais, bet į kalbą ateina žodžiai be galūnių, pvz džypy, nors kol kas ir pamažu. Vadinasi teks labai tankiai naudoti prielinksnius ir šiaip susiaurės galimų prasmių laukas.

Su sintakse yra kiek kitaip nei su leksika. Sintaksės pokyčiai plika akimi nelabai matomi, jai reikia išsamesnės analizės. Svarbu tai, kad anglų kalba yra analitinė, o lietuvių – sintetinė. Matyt būtent dėl šios priežasties veiksmažodžiai yra tokie atsparūs. Vis tik akivaizdu, kad lietuvių emigrantų kalba pamažu įgauna vis daugiau analitinių požymių. Daug dažniau nei Lietuvoje veiksmui ar būsenai nusakyti naudojamos sudėtinės konstrukcijos su žodžiais „būti“, „turėti“, „daryti“, „gauti“: turėti gerą laiką vietoje linksmintis, daryti užsakymą/skambutį vietoje užsakyti/skambinti, gavau porą skambučių vietoje man porą kartų paskambino. Kalba daiktavardėja: šįvakar pas mus bus išgėrimas sakoma vietoje šįvakar mes išgersime, padariau du budėjimus vietoje budėjau du kartus ir pan.

Atverti Anglijos emigranto žodyną.

Sudarydamas terminus stengiausi, kad jie sutaptų su www.likit.lt terminais. Deja, nesutapimų pasitaiko, nes kai kurių terminų www.likit.lt paprasčiausiai nėra, ir nors www.likit.lt yra labai puikus žodynas, kartais mano nuomonė nesutampa su jų nuomone. Taipogi daug gerų techninės dalies terminų paėmiau iš Radioelektronikos žodyno. Intensyviai naudojausi ir Microsoft žodynu.

Kompiuterių technologijos yra palyginti naujas reiškinys, nenumaldomai įsiveržęs į mano, į jūsų, į mūsų visų gyvenimus, į viso pasaulio raidą. Internetas yra ypač sparčiai besivystanti ir nuolatos besikeičianti kompiuterių technologija, apimanti mokslą, verslą, pramogas, karą, mediciną ir tikriausiai visas kitas žmonijos veiklos sferas. Naujos technologijos kuriamos žaibiškai, jos čia pat ima senti ir jas akimirksniu pakeičia dar naujesnės.

Kita vertus, kalba taip pat nestovi vietoje. Kalba yra gyvas padaras. Ji gimsta, auga ir sensta, tik jos gyvybės ciklas yra lėtas, todėl ne visada pastebimas. Susieti šiuos du reiškinius – kompiuterių technologijas ir kalbą – yra įdomus uždavinys. Šie reiškiniai gyvena ir vystosi skirtingu tempu, todėl kartais atrodo, kad kalba nespėja paskui kompiuterius. Tuomet kyla noras atsisakyti kompiuteriuose lietuvių kalbos ir jei ne visur, tai bent daugumoje atvejų naudoti angliškus terminus.

Šis noras yra suprantamas, nes kalbai nespėjant paskui technologijas atsiranda žodžių (terminų) trūkumas, tam tikras vakuumas, kurį norisi kuo greičiau užpildyti. Paprasčiausia ir greičiausia yra įsileisti į kalbą svetimžodžius, prikergti jiems lietuviškas galūnes, pavadinti juos „tarptautiniais žodžiais“ ir voilla, vakuumas užpildytas. Kai kurios tautos būtent taip su savo kalbomis ir elgiasi.

Geras pavyzdys yra anglų kalba. Anglų kalboje nėra nei vieno tarptautinio žodžio, vien tik angliški. Štai atkeliavo į Angliją iš Kinijos arbata, kurios pavadinimas skamba te ir tapo pačiu tikriausiu anglišku žodžiu tea. Štai rytoj nukeliaus į Angliją iš Lietuvos varškė ir jos pavadinimas taps pačiu tikriausiu anglišku žodžiu varshkea. Jis bus įtrauktas į žodynus ir anglas jūsų net nesuprastų, jei jūs suabejotumėte, kad, girdi, galbūt šis žodis yra ne visai angliškas. „Aš, anglas, šį žodį naudoju, vadinasi jis angliškas“, atšautų jums anglas.

Visai kitaip elgtųsi kinas. Galbūt jis varškę vadintų bai-wen, kas galėtų pažodžiui reikšti baltas debesis, o galbūt vadintų nai-dong, kas gali būti panašu į pieno drebučius. Ką ten varškė, juk kinai net valstybių pavadinimus yra „išsivertę“. Štai Angliją kantoniečiai vadina Ying-gwok, tai reiškia Didvyrių šalis. JAV vadinama May-gwok – Gražioji šalis. Pati Kinija kantonietiškai Joong-gwok irgi turi prasmę: tai Vidurinė šalis. Beje, atkreipkite dėmesį į pirmąjį žodžio Kinija hieroglifą 中国, reiškiantį vidurys. Gana paprasta, tiesa?

Taigi, kaip elgtis lietuviams? BIX’as Saulius Urbonavičius dainavo „gimiau tarp Europos ir Honkongo“. Tiksliau nepasakysi, pataikyta kaip pirštu į akį. Priimant į kalbą naujus žodžius lietuvių elgesys yra kažkur tarp anglų ir kinų. Valstybių pavadinimai ir kiti tikriniai žodžiai lietuvių kalboje neverčiami, na gal išskyrus Dramblio Kaulo Krantą ir pan., tačiau bendrinius žodžius galime versti. Aš manau, kad ne tik galime, bet ir reikia versti. Todėl ir sudariau šį interneto ir kompiuterių tinklų terminų žodyną. Sparčiai besikeičiančių technologijų spartus vertimas į sparčiai besikeičiančią lietuvių kalbą man yra tikras iššūkis. Tikiuosi, kad šis žodynas bus reikalingas ir aktualus. Galiausiai tik laikas parodys kuria linkme eina lietuvių kalba.

Atverti Interneto ir kompiuterių tinklų terminų žodyną.

Ir vėl Švedija. Jau trečią kartą šiemet. Man ten tikrai patinka. Stokholmas man gražus netgi tada, kai šalta, lietinga ir vėjuota. Pabėgiojau su Jörgenu apie Kungsholmeną. Jis ruošiasi Stokholmo maratonui. Pasiklausiau su Simona švediško folk-džiazo koncerto ir vėl keliauju namo. Švedija – nuostabi vėjų nugairinta akmenuota šalis, bet į ją kraustysiuosi gyventi tik tuomet, kai jie pradės pardavinėti alkoholį visą parą.

Štai tokius suoliukus galima aptikti neįtikėčiausiose vietose. Laipiodamas po uolas aš įsivaizdavau, kad čia bent dešimtmetį nebuvo įžengusi žmogaus koja. O pasirodo, kad šie neįžengiami uolynai – tai švedų pamėgtos pasivaikščiojimo vietos.

Iki pasimatymo birželį, mano älsklingar.

Pradėjau ruoštis Valensijos maratonui, kuris vyks 2008 vasario 17. Treniruočių grafiką vėl pasirinkau iš Halo Higdono puslapio. Ėmiau Intermediate II – dar sunkesnį nei pirmam maratonui. Iš viso treniruočių metu per 4 mėnesius reikės nubėgti virš 1000 km. Šį kartą ir vėl išsikėliau ambicingus tikslus. Noriu pusvalandžiu pagerinti savo 3:27:16 rezultatą ir nubėgti per 3 h. Jaučiu, kad galiu nubėgti per 3 h jei treniruosiuosi rimtai ir sistemingai, šitai pajutau nubėgęs Vilniaus maratoną.

Prieš mėnesį buvo pagerintas maratono pasaulio rekordas. Jį 29 sek. pagerino etiopas Hailas Gebrselasis, Berlyno maratone atbėgęs per 2:4:26. Jis yra buvusio pasaulio rekordininko kenijiečio Paulo Tergato senas draugelis ir amžinas konkurentas. Beje, Tergatas pasaulio rekordą buvo pasiekęs 2003 m. tame pačiame Berlyno maratone! Manau, kad ir man netrukus ateis eilė Berlyno maratone apsilankyti. Ten rekordus matyt nachaliavai dalina.

Išlaikiau antrąjį Cisco setifikatą – CCDA (Cisco Certified Design Associate), surinkęs 1000 balų iš 1000. Jau galiu ne tik tvarkyti kompiuterių tinklus, bet netgi ir projektuoti. Tai galėjau, aišku, ir anksčiau, tik nuo šiandien jau turiu gražų tai patvirtinantį popieriaus lapą. Mokiausi iš dviejų knygų: 1) CCDA Official Exam Certification Guide, 3rd ed. by Anthony Bruno bei iš 2) Designing for Cisco Internetwork Solutions (DESGN) (Authorised CCDA Self-Study Guide) (Exam 640-863) 2nd ed. by Diane Teare. Dianos Teare knyga ypač nuostabi. Tokio sistemingo vadovėlio jau seniai nebuvau skaitęs. Labai rekomenduoju. Jei aš kada nors ką nors parašysiu, norėčiau rašyti taip kaip ji.

Mokiausi visą spalį po 10-12 valandų beveik kasdien. Nuo to laiko, kai mečiau darbą, praėjo jau trys mėnesiai, o darbo vis nerandu. Stresas ir pinigų stygius labai padėjo susikaupti ir puikiai išlaikti egzaminą. CCDA egzaminas buvo lengvesnis nei CCNA – praktinių žinių daug nereikėjo, iš esmės tebuvo vien teorija apie kompiuterių tinklų struktūrą. Tikiuosi, kad dabar, turint du aukštai vertinamus certifikatus, pradės labiau sektis ieškant darbo.