Pradėjau kurti Interneto terminų žodyną

dantirastis.jpg Sudarydamas terminus stengiausi, kad jie sutaptų su www.likit.lt terminais. Deja, nesutapimų pasitaiko, nes kai kurių terminų www.likit.lt paprasčiausiai nėra, ir nors www.likit.lt yra labai puikus žodynas, kartais mano nuomonė nesutampa su jų nuomone. Taipogi daug gerų techninės dalies terminų paėmiau iš Radioelektronikos žodyno. Intensyviai naudojausi ir Microsoft žodynu.

Kompiuterių technologijos yra palyginti naujas reiškinys, nenumaldomai įsiveržęs į mano, į jūsų, į mūsų visų gyvenimus, į viso pasaulio raidą. Internetas yra ypač sparčiai besivystanti ir nuolatos besikeičianti kompiuterių technologija, apimanti mokslą, verslą, pramogas, karą, mediciną ir tikriausiai visas kitas žmonijos veiklos sferas. Naujos technologijos kuriamos žaibiškai, jos čia pat ima senti ir jas akimirksniu pakeičia dar naujesnės.

Kita vertus, kalba taip pat nestovi vietoje. Kalba yra gyvas padaras. Ji gimsta, auga ir sensta, tik jos gyvybės ciklas yra lėtas, todėl ne visada pastebimas. Susieti šiuos du reiškinius – kompiuterių technologijas ir kalbą – yra įdomus uždavinys. Šie reiškiniai gyvena ir vystosi skirtingu tempu, todėl kartais atrodo, kad kalba nespėja paskui kompiuterius. Tuomet kyla noras atsisakyti kompiuteriuose lietuvių kalbos ir jei ne visur, tai bent daugumoje atvejų naudoti angliškus terminus.

Šis noras yra suprantamas, nes kalbai nespėjant paskui technologijas atsiranda žodžių (terminų) trūkumas, tam tikras vakuumas, kurį norisi kuo greičiau užpildyti. Paprasčiausia ir greičiausia yra įsileisti į kalbą svetimžodžius, prikergti jiems lietuviškas galūnes, pavadinti juos „tarptautiniais žodžiais“ ir voilla, vakuumas užpildytas. Kai kurios tautos būtent taip su savo kalbomis ir elgiasi.

Geras pavyzdys yra anglų kalba. Anglų kalboje nėra nei vieno tarptautinio žodžio, vien tik angliški. Štai atkeliavo į Angliją iš Kinijos arbata, kurios pavadinimas skamba te ir tapo pačiu tikriausiu anglišku žodžiu tea. Štai rytoj nukeliaus į Angliją iš Lietuvos varškė ir jos pavadinimas taps pačiu tikriausiu anglišku žodžiu varshkea. Jis bus įtrauktas į žodynus ir anglas jūsų net nesuprastų, jei jūs suabejotumėte, kad, girdi, galbūt šis žodis yra ne visai angliškas. „Aš, anglas, šį žodį naudoju, vadinasi jis angliškas“, atšautų jums anglas.

Visai kitaip elgtųsi kinas. Galbūt jis varškę vadintų bai-wen, kas galėtų pažodžiui reikšti baltas debesis, o galbūt vadintų nai-dong, kas gali būti panašu į pieno drebučius. Ką ten varškė, juk kinai net valstybių pavadinimus yra „išsivertę“. Štai Angliją kantoniečiai vadina Ying-gwok, tai reiškia Didvyrių šalis. JAV vadinama May-gwokGražioji šalis. Pati Kinija kantonietiškai Joong-gwok irgi turi prasmę: tai Vidurinė šalis. Beje, atkreipkite dėmesį į pirmąjį žodžio Kinija hieroglifą 中国, reiškiantį vidurys. Gana paprasta, tiesa?

Taigi, kaip elgtis lietuviams? BIX’as Saulius Urbonavičius dainavo „gimiau tarp Europos ir Honkongo“. Tiksliau nepasakysi, pataikyta kaip pirštu į akį. Priimant į kalbą naujus žodžius lietuvių elgesys yra kažkur tarp anglų ir kinų. Valstybių pavadinimai ir kiti tikriniai žodžiai lietuvių kalboje neverčiami, na gal išskyrus Dramblio Kaulo Krantą ir pan., tačiau bendrinius žodžius galime versti. Aš manau, kad ne tik galime, bet ir reikia versti. Todėl ir sudariau šį interneto ir kompiuterių tinklų terminų žodyną. Sparčiai besikeičiančių technologijų spartus vertimas į sparčiai besikeičiančią lietuvių kalbą man yra tikras iššūkis. Tikiuosi, kad šis žodynas bus reikalingas ir aktualus. Galiausiai tik laikas parodys kuria linkme eina lietuvių kalba.

Atverti Interneto ir kompiuterių tinklų terminų žodyną.

Savaitgalis Stokholme

Ir vėl Švedija. Jau trečią kartą šiemet. Man ten tikrai patinka. Stokholmas man gražus netgi tada, kai šalta, lietinga ir vėjuota. Pabėgiojau su Jörgenu apie Kungsholmeną. Jis ruošiasi Stokholmo maratonui. Pasiklausiau su Simona švediško folk-džiazo koncerto ir vėl keliauju namo. Švedija – nuostabi vėjų nugairinta akmenuota šalis, bet į ją kraustysiuosi gyventi tik tuomet, kai jie pradės pardavinėti alkoholį visą parą.

Štai tokius suoliukus galima aptikti neįtikėčiausiose vietose. Laipiodamas po uolas aš įsivaizdavau, kad čia bent dešimtmetį nebuvo įžengusi žmogaus koja. O pasirodo, kad šie neįžengiami uolynai – tai švedų pamėgtos pasivaikščiojimo vietos.

Iki pasimatymo birželį, mano älsklingar.

Ruošiuosi Valensijos maratonui

Valensijos maratono logo Pradėjau ruoštis Valensijos maratonui, kuris vyks 2008 vasario 17. Treniruočių grafiką vėl pasirinkau iš Halo Higdono puslapio. Ėmiau Intermediate II – dar sunkesnį nei pirmam maratonui. Iš viso treniruočių metu per 4 mėnesius reikės nubėgti virš 1000 km. Šį kartą ir vėl išsikėliau ambicingus tikslus. Noriu pusvalandžiu pagerinti savo 3:27:16 rezultatą ir nubėgti per 3 h. Jaučiu, kad galiu nubėgti per 3 h jei treniruosiuosi rimtai ir sistemingai, šitai pajutau nubėgęs Vilniaus maratoną.

Prieš mėnesį buvo pagerintas maratono pasaulio rekordas. Jį 29 sek. pagerino etiopas Hailas Gebrselasis, Berlyno maratone atbėgęs per 2:4:26. Jis yra buvusio pasaulio rekordininko kenijiečio Paulo Tergato senas draugelis ir amžinas konkurentas. Beje, Tergatas pasaulio rekordą buvo pasiekęs 2003 m. tame pačiame Berlyno maratone! Manau, kad ir man netrukus ateis eilė Berlyno maratone apsilankyti. Ten rekordus matyt nachaliavai dalina.

CCDA sertifikatas

CCDAIšlaikiau antrąjį Cisco setifikatą – CCDA (Cisco Certified Design Associate), surinkęs 1000 balų iš 1000. Jau galiu ne tik tvarkyti kompiuterių tinklus, bet netgi ir projektuoti. Tai galėjau, aišku, ir anksčiau, tik nuo šiandien jau turiu gražų tai patvirtinantį popieriaus lapą. Mokiausi iš dviejų knygų: 1) CCDA Official Exam Certification Guide, 3rd ed. by Anthony Bruno bei iš 2) Designing for Cisco Internetwork Solutions (DESGN) (Authorised CCDA Self-Study Guide) (Exam 640-863) 2nd ed. by Diane Teare. Dianos Teare knyga ypač nuostabi. Tokio sistemingo vadovėlio jau seniai nebuvau skaitęs. Labai rekomenduoju. Jei aš kada nors ką nors parašysiu, norėčiau rašyti taip kaip ji.

Mokiausi visą spalį po 10-12 valandų beveik kasdien. Nuo to laiko, kai mečiau darbą, praėjo jau trys mėnesiai, o darbo vis nerandu. Stresas ir pinigų stygius labai padėjo susikaupti ir puikiai išlaikti egzaminą. CCDA egzaminas buvo lengvesnis nei CCNA – praktinių žinių daug nereikėjo, iš esmės tebuvo vien teorija apie kompiuterių tinklų struktūrą. Tikiuosi, kad dabar, turint du aukštai vertinamus certifikatus, pradės labiau sektis ieškant darbo.

Ementalio skylės

EmentalisYra toks šveicariškas sūris Ementalis. Tikras gardėsis. Vakarais, kai noriu ko nors skanaus, nueinu į virtuvę, atsipjaunu gabalėlį ir suvalgau. Paskui atsipjaunu dar gabalėlį. Ir dar. Būna, kad stoviu, pjaustau ir valgau, kol suvalgau visą. Labai retai kada belieka mažas gabalėlis kitam kartui.

Dar jame yra labai didelės skylės, kartais tokios didelės, kad rodos gali ką nors į jas įdėti. Štai toks jis, tas sūris Ementalis.

Rusų kalbos testas

Razgovory Kažkada tarp senų popierių radau senas savo pradinių klasių pažymių knygeles. Kelis kartus buvo įrašyta „rusų kalbos pamokų metu nedėmesingas“. Nežinau kaip atrodžiau tada savo mokytojai, bet dabar aš pasižymiu mokėjimu susikaupti. Ir rusų kalbą moku pakankamai gerai, rusiškai galiu skaityti praktiškai bet ką, pavyzdžiui, Meistrą ir Margaritą – vieną nuostabiausių knygų.

Šiandien radau internete rusų kalbos testą. Atlikau ir gavau 93 balus iš 116.