Atgal į Rojų
Vakar virtuvėje tepdamas sumuštinius pagalvojau apie Rojų. Galbūt tai ne pati tinkamiausia vieta ir laikas tokioms mintims, bet taip jau atsitiko. Galvojau apie Pažinimo medį. Ieva atsikando obuolio nuo Pažinimo medžio, davė Adomui, atsikando ir tas. Tada jie suprato, kad yra nuogi, nuraudo ir susigėdę savo nuogumo prisidengė figos lapais. Šitas momentas man visada siejosi su seksu. Na, nuogi kūnai ir uždrausti vaisiai daugiau su niekuo sietis turbūt ir negali.
Užkliuvo vienas dalykas – pats Pažinimo medis. Visada manydavau, kad tai buvo tarsi kažkoks Sekso Pažinimo medis. Vakar supratau, kad tai kur kas daugiau – tai Visa Ko Pažinimo medis. Kol žmogus nežinojo nieko, jis niekuo nesiskyrė nuo bet kurio kito Dievo sutverto gyvūno – žiurkėno, gandro ar bet kurio kito. Be Pažinimo vaisiaus žmogus ir toliau liktų Rojaus sode tuo, kuo buvo – Dievo naminis gyvūnėlis.
O štai dabar Žmogus turi civilizaciją, meną, mokslą. Smagu, kad mes ne Rojuje. Žemėje įmanoma viskas, Žmogus gali daryti ką tik nori, pavyzdžiui, virtuvėje tepti sumuštinius ir mąstyti apie Rojų.