Negras

Pagrindinis motyvas keisti šiuos pavadinimus yra tas, kad senieji pavadinimai, atseit, yra neteisingi ir įžeidžiantys, o naujieji, atseit, tokie nėra ir nebus. Negrų pavadinimas kilo nuo ispaniško žodžio negro – juodas. Nuo šio ispaniško žodžio kilo dabartinis jų pavadinimas daugumoje kalbų (negras, nigger, негр, nègre). Amerikoje negrams, kurie praktiškai beveik visi istoriškai yra vergų palikuonys (tik nedaugelis į Ameriką atvyko iš Afrikos laisvi), dar prieš 40 metų nebuvo leidžiama turėti tokių pačių teisių, kaip baltiesiems: baruose kabojo lentelės „negrai neįleidžiami“, autobusuose buvo atskiros vietos negrams.

Angliškai yra du šio žodžio variantai: negro ir nigger. Kilus sąjūdžiui už negrų teises, buvo atsisakyta pastarojo žodžio nigger, nes šis žodis buvo siejamas su senąja vergovine praeitimi, todėl buvo įžeidžiantis. Negro iš pradžių dar kurį laiką buvo laikomas neįžeidžiančiu, bet ilgainiui buvo atsisakyta ir jo. Nuo šiol negrai Amerikoje vadinami angliškos kilmės žodžiu black, reiškiančiu tą patį, ką ir senasis ispaniškos kilmės žodis – juodas. Kai kuriems nepatinka netgi black, todėl buvo greta pasiūlyta tokių žodžių kaip afroamerican, kas aišku, visai netinka negrams, esantiems ne iš Amerikos. Terminas black išplito po visas anglakalbes šalis – Angliją, Australiją, Airiją ir pan.

Ispanijoje ir Pietų Amerikoje negras sėkmingai ir liko negro, o likusiame pasaulyje, kuriame vergovės nebuvo, liko ispaniškos kilmės žodžiai: negras, негр ir pan. Ispanakalbėje Pietų Amerikoje, kur buvo atplukdyta labai daug juodaodžių vergų iš Afrikos, nei vienas negras nesipiktina žodžiu negro, nes tai įprastas ispaniškas žodis.

Tokiose šalyse kaip Lietuva, kuriose nebuvo vergijos, negras yra visiškai neutralus žodis. Iš Amerikos, kartu su kokakola, holivudu ir kitomis amerikietiško gyvenimo būdo apraiškomis, į pasaulį buvo eksportuojama ir kova su rasizmu. Didžiausi kuriozai prasidėjo šalyse, kuriose nebuvo nei vergovės, nei negrų, tad nebuvo už kieno teises kovoti, tačiau kovoti norėjosi. Vienintelis dalykas, kurį kaip taikinį sugebėjo susirasti karo už negrus dalyviai, buvo pats žodis negras. Nusitaikyta buvo rimtai. Sekant amerikietiška maniera ispaniškos kilmės žodis buvo išverstas į vietinę kalbą. Negras tapo juodas.

Tačiau antirasistams kažkaip pro akis prasprūdo, kad tikrasis priešas yra visai ne šis žodis. Negrus juk žeidžia, kai yra pabrėžiama jų rasė apskritai. Ne taip jau ir svarbu kas pasakoma – negras ar juodaodis, ar dar kaip kitaip. Svarbiausia čia yra pats dėmesio atkreipimo į priklausymą rasei faktas. Todėl norėčiau, kad antirasistai liautųsi dalyvavę šioje raganų medžioklėje ir paliktų šį seniai lietuvių kalboje įsitvirtinusį žodį. Juk labai norint ir žodį juodas galima taip iškošti pro dantis, kad skambės įžeidžiau už bet kokį negrą. Tikrai ne negras kursto rasizmą ir akivaizdu, kad negro pakeitimas į juodaodį rasizmo neišnaikins.

Čigonas

Aiškinama, kad čigonus reikia keisti romais, ir randamos dvi priežastys. Pirmoji priežastis – jie patys save vadina romais. Čigonas čigonų kalba yra rom, dgs. roma – reiškia žmogus. Antroji priežastis – pavadinimas čigonai jiems nemalonus, nes liaudyje yra įvairių priežodžių apie čigonus (apie akivaizdžius, savaime aiškius dalykus yra jumoristine forma sakoma „vagių ir tarp čigonų pasitaiko“), jie vadinami vagimis, arkliavagiais, sukčiais, čigonės moterys tapatinamos su pinigų viliotojomis būrėjomis. Liaudyje gero vardo jie neturi dėl netvarkingo, klajokliško gyvenimo būdo. Visa tai telpa žodyje čigonas. Žodis romas neigiamų konotacijų kol kas neturi, nes tai yra naujas žodis, ne visi žino kas tai yra. Esu visiškai įsitikinęs, kad prigijus naujajam čigono pavadinimui romas, visos neigiamos konotacijos ir prasmės niuansai atseks iš paskos, nes ne žodis kuria tautos įvaizdį, o pačių tautos atstovų elgesys.

Čigonai panašiai vadinami ir kitomis kaimyninių tautų kalbomis. Rusiškai ir bulgariškai цыгане, rumuniškai (didžiausia čigonų koncentracija yra Rumunijoje ir Bulgarijoje) jie vadinami ţigani, kur jie lygiai taip pat nemėgstami. Nori įžeisti rumuną – pavadink jį čigonu. Bus garantuota pasipiktinimo reakcija ir karšta diskusija apie tai, kad rumunai ir čigonai – ne tas pats. Daugumos kaimyninių ir tolimesnių šalių kalbomis čigonai vadinami taip pat ar panašiai: tsiganes, zingari, cikani, zigeuner, gypsy, gitanos.

Motyvas keisti čigoną į romą todėl, kad jis pats save vadina rom, yra sudilusio skatiko nevertas. Tauta neprivalo savo kaimynų būti vadinama taip, kaip ji pati save vadina. Pateiksiu keletą įdomesnių pavyzdžių.

Rusai save vadina русский, dgs. русские, o šalis – Россия. Būtent taip juos vadina dauguma jų kaimynų ir kitų šalių. Lietuviškai rusas - Rusija, švediškai Ryss - Ryssland, angliškai Russian - Russia. Tik štai latviai juos vadina krievs, dgs. krievi, o šalis – Krievija. Šis pavadinimas kilo nuo šalia būsimųjų latvių genčių gyvenusios slavų genties кривичи. Iš čia ir krievs. Estiškai rusai venelased, Rusija – Venemaa.

Latviškai dėl tokios pačios priežasties estas yra igaunis, o Estija – Igaunija. Patys estai save vadina eesti. Kiti kaimynai, įskaitant lietuvius, juos vadina taip, kaip ir jie save.

Suomiai save vadina suomi. Kai kurie kaimynai juos vadina taip pat, tačiau kai kurie vadina kitaip. Pavyzdžiui, rusiškai jie yra vadinami фины, angliškai, kaip ir rusiškai – Finns, Finnish.

Kaukazo regione gyvena visiems gerai žinoma gruzinų tauta ir turi savo valstybę Gruziją. Tačiau mažai kam žinoma, kad patys gruzinai save vadina kartvelebi, o savo valstybę – Sakartvelo. Be jų pačių, niekas jų taip nevadina. Kaimynams jie labiausiai žinomi gruzinų vardu (rusiškai грузин, Грузия). Angliškai jie vadinami Georgian, o šalis – Georgia. Išvertus paraidžiui į lietuvių kalbą tai skambėtų Jurgis, o šalis – Jurgija. Patys gruzinai labai didžiuojasi, kad jų valstybės pavadinimas yra siejamas su šv. Jurgio vardu.

Didžiojoje Britanijoje esantis Velso kraštas angliškai vadinamas Wales, o ten gyvenantys žmonės Welsh. Patys save jie vadina Cymry – Cymru. Prancūziškai šis kraštas vadinamas Pays de Galles. Pažodžiui lietuviškai – Galų kraštas. Taip yra dėl to, kad anglams, kurie buvo germanų kilmės, vis labiau keliantis į Britanijos salą, vietiniai keltai, kurie buvo galų kilmės, buvo išstumti į Velsą. Prancūzai yra galų kilmės, kaip ir velsiečiai, todėl jie šį kraštą iki šiol vadina Galų kraštu, nors visas likęs pasaulis – Velsu.

Kai lietuviai kalba apie lenkus, visaip linksniuodami žodį lenkas, šalia stovintys patys lenkai neturi nė menkiausio supratimo, kad kalba eina apie juos. Save jie vadina polaki, Polska. Taip pat ar panašiai juos vadina ir kiti jų kaimynai. Lenkai net neįtaria, kad lietuviai juos vadina visai kitaip.

Tarp vieną iš pačių spalvingiausių pavadinimų turinčių kraštų yra pati didžiausia Europos valstybė – Vokietija. Jie save vadina Deutsche, o šalis Deutschland. Savo kaimynų anglų jie vadinami German, Germany. Kaimynai prancūzai juos vadina Allemand, šalis Allemagne. Rusų jie vadinami немец, немцы, o šalis šnekamojoje kalboje Немция. Visi slavai juos vadina panašiai: čekiškai Německo, lenkiškai Niemcy. Toks įdomus pavadinimas kilo nuo slavų žodžio немой – nešnekantis. Švediškai jie vadinami Tysk, šalis Tyskland. Estiškai saksalased, Saksamaa. Lietuviškai vokietis, Vokietija. Latviškai panašiai kaip ir lietuviškai – vācietis, Vācija. Jei doičai būtų čigonai, tai jau seniai būtų paskelbę visiems karą dėl tokio savo vardo iškraipymo!

Tokių pavyzdžių pasaulyje begalės. Vadinti čigonus romais vien todėl, kad jie patys save vadina kažkaip kitaip, nematau jokio tikslo. Žodynų perrašymas nei nuo rasizmo, nei nuo tautinės neapykantos neišgydys.

Jei juos ištaria vyras, jie reiškia: dabar nekalbėsiu; nenoriu kalbėti; neturiu ką pasakyti; vengiu apie tai kalbėti; noriu atidėti pokalbį neribotam laikui; jau viską esu pasakęs; tema baigta.

Jei juos ištaria moteris, jie reiškia: pratęsime pokalbį vėliau; dabar pokalbiui netinkamos aplinkybės; turiu pasakyti kai ką svarbaus, bet ne dabar; nekantrauju tau kai ką pasakyti, bet ne čia; vėliau aš tau kai ką papasakosiu.

Atrodo smulkmena, bet atidžiam stebėtojui tai daug ką pasako.

Lengviausia yra pastebėti leksikos pasikeitimus. Šia prasme labiausiai keitėsi daiktavardžiai. Atsirado daug naujų ir praktiškai visi jie yra paimti pagal skambesį iš angliško atitikmens. Jiems pridedama lietuviška galūnė ir jie „paleidžiami“ į gyvenimą. Puikus pavyzdys yra žodis morkeičius. Jis skamba labai neblogai, tarsi būtų tikras lietuviškas žodis, tik jo prasmė yra gana netikėta, nei su morkomis, nei su keitimu neturinti nieko bendra. Būdvardžių nėra nei vieno, jie nepaprastai atsparūs. Žodyną pamažu pildau, tad tikėtina kad vis tik atsiras keletas. Veiksmažodžiai taip pat atsparūs, naujų tėra vos keli. Tipiški pavyzdžiai yra leiboriauti, bukinti. Jų daryba tokia pati kaip ir daiktavardžių – pagal originalaus žodžio skambesį.

Morfologijoje pasikeitimų nedaug. Kol kas į galvą šauna tik išpopuliarėjusi priesaga -ing: šopingas ir pan. Lietuviškos galūnės savo išskirtinės vietos kalboje nė neketina užleisti, nors Briusas Vilisas ir Džastinas Timberleikas ne vienam užsieniečiui kelia juoką. Tegul sau linksminasi. Man taip pat būna linksma, kai aš pagalvoju, kokios skurdžios jų kalbos raiškos priemonės, nes jie neturi galūnių. Juokai juokais, bet į kalbą ateina žodžiai be galūnių, pvz džypy, nors kol kas ir pamažu. Vadinasi teks labai tankiai naudoti prielinksnius ir šiaip susiaurės galimų prasmių laukas.

Su sintakse yra kiek kitaip nei su leksika. Sintaksės pokyčiai plika akimi nelabai matomi, jai reikia išsamesnės analizės. Svarbu tai, kad anglų kalba yra analitinė, o lietuvių – sintetinė. Matyt būtent dėl šios priežasties veiksmažodžiai yra tokie atsparūs. Vis tik akivaizdu, kad lietuvių emigrantų kalba pamažu įgauna vis daugiau analitinių požymių. Daug dažniau nei Lietuvoje veiksmui ar būsenai nusakyti naudojamos sudėtinės konstrukcijos su žodžiais „būti“, „turėti“, „daryti“, „gauti“: turėti gerą laiką vietoje linksmintis, daryti užsakymą/skambutį vietoje užsakyti/skambinti, gavau porą skambučių vietoje man porą kartų paskambino. Kalba daiktavardėja: šįvakar pas mus bus išgėrimas sakoma vietoje šįvakar mes išgersime, padariau du budėjimus vietoje budėjau du kartus ir pan.

Atverti Anglijos emigranto žodyną.

Kompiuterių technologijos yra palyginti naujas reiškinys, nenumaldomai įsiveržęs į mano, į jūsų, į mūsų visų gyvenimus, į viso pasaulio raidą. Internetas yra ypač sparčiai besivystanti ir nuolatos besikeičianti kompiuterių technologija, apimanti mokslą, verslą, pramogas, karą, mediciną ir tikriausiai visas kitas žmonijos veiklos sferas. Naujos technologijos kuriamos žaibiškai, jos čia pat ima senti ir jas akimirksniu pakeičia dar naujesnės.

Kita vertus, kalba taip pat nestovi vietoje. Kalba yra gyvas padaras. Ji gimsta, auga ir sensta, tik jos gyvybės ciklas yra lėtas, todėl ne visada pastebimas. Susieti šiuos du reiškinius – kompiuterių technologijas ir kalbą – yra įdomus uždavinys. Šie reiškiniai gyvena ir vystosi skirtingu tempu, todėl kartais atrodo, kad kalba nespėja paskui kompiuterius. Tuomet kyla noras atsisakyti kompiuteriuose lietuvių kalbos ir jei ne visur, tai bent daugumoje atvejų naudoti angliškus terminus.

Šis noras yra suprantamas, nes kalbai nespėjant paskui technologijas atsiranda žodžių (terminų) trūkumas, tam tikras vakuumas, kurį norisi kuo greičiau užpildyti. Paprasčiausia ir greičiausia yra įsileisti į kalbą svetimžodžius, prikergti jiems lietuviškas galūnes, pavadinti juos „tarptautiniais žodžiais“ ir voilla, vakuumas užpildytas. Kai kurios tautos būtent taip su savo kalbomis ir elgiasi.

Geras pavyzdys yra anglų kalba. Anglų kalboje nėra nei vieno tarptautinio žodžio, vien tik angliški. Štai atkeliavo į Angliją iš Kinijos arbata, kurios pavadinimas skamba te ir tapo pačiu tikriausiu anglišku žodžiu tea. Štai rytoj nukeliaus į Angliją iš Lietuvos varškė ir jos pavadinimas taps pačiu tikriausiu anglišku žodžiu varshkea. Jis bus įtrauktas į žodynus ir anglas jūsų net nesuprastų, jei jūs suabejotumėte, kad, girdi, galbūt šis žodis yra ne visai angliškas. „Aš, anglas, šį žodį naudoju, vadinasi jis angliškas“, atšautų jums anglas.

Visai kitaip elgtųsi kinas. Galbūt jis varškę vadintų bai-wen, kas galėtų pažodžiui reikšti baltas debesis, o galbūt vadintų nai-dong, kas gali būti panašu į pieno drebučius. Ką ten varškė, juk kinai net valstybių pavadinimus yra „išsivertę“. Štai Angliją kantoniečiai vadina Ying-gwok, tai reiškia Didvyrių šalis. JAV vadinama May-gwok – Gražioji šalis. Pati Kinija kantonietiškai Joong-gwok irgi turi prasmę: tai Vidurinė šalis. Beje, atkreipkite dėmesį į pirmąjį žodžio Kinija hieroglifą 中国, reiškiantį vidurys. Gana paprasta, tiesa?

Taigi, kaip elgtis lietuviams? BIX’as Saulius Urbonavičius dainavo „gimiau tarp Europos ir Honkongo“. Tiksliau nepasakysi, pataikyta kaip pirštu į akį. Priimant į kalbą naujus žodžius lietuvių elgesys yra kažkur tarp anglų ir kinų. Valstybių pavadinimai ir kiti tikriniai žodžiai lietuvių kalboje neverčiami, na gal išskyrus Dramblio Kaulo Krantą ir pan., tačiau bendrinius žodžius galime versti. Aš manau, kad ne tik galime, bet ir reikia versti. Todėl ir sudariau šį interneto ir kompiuterių tinklų terminų žodyną. Sparčiai besikeičiančių technologijų spartus vertimas į sparčiai besikeičiančią lietuvių kalbą man yra tikras iššūkis. Tikiuosi, kad šis žodynas bus reikalingas ir aktualus. Galiausiai tik laikas parodys kuria linkme eina lietuvių kalba.

Atverti Interneto ir kompiuterių tinklų terminų žodyną.

Šiandien radau internete rusų kalbos testą. Atlikau ir gavau 93 balus iš 116.