dovydas.sankauskas.lt

Išlaikiau dar vieną Cisco egzaminą (ARCH 642-873). Tai buvo paskutinis egzaminas CCDP sertifikatui gauti, po egzamino iškart gausiu sertifikatą. Egzaminui ruošiausi apie porą mėnesių, paskutinį mėnesį kasdien tam skirdamas po 10 valandų. Šis egzaminas buvo vienas lengvesnių, nes nereikėjo mokytis jokių naujų komandų ar techninių subtilybių ar smulkmenų. Tačiau jis buvo sunkus, nes jame nagrinėjamai teorijai suprasti techninius dalykus buvo būtina jau žinoti iš anksto.

Ruošdamasis perskaičiau 4 knygas:

• 1. Top-Down Network Design, 2nd Edition by Priscilla Oppenheimer ISBN-10: 1-58705-152-4; ISBN-13: 978-1-58705-152-4; Published: May 27, 2004;
• 2. Optimal Routing Design by Russ White, Alvaro Retana, Don Slice ISBN-10: 1-58705-187-7; ISBN-13: 978-1-58705-187-6; Published: Jun 7, 2005;
• 3. Designing Cisco Network Service Architectures (ARCH) (Authorized Self-Study Guide), 2nd Edition by Keith Hutton, Mark Schofield, Diane Teare ISBN-10: 1-58705-574-0; ISBN-13: 978-1-58705-574-4; Published: Dec 24, 2008;
• 4. CCDP ARCH Quick Reference (Digital Short Cut) by Kevin Wallace, Michael Watkins ISBN-10: 1-58705-499-X; ISBN-13: 978-1-58705-499-0; Published: Oct 26, 2007;

Pirmoji knyga labai patiko. Autorė pateikė labai sistemingą požiūrį į tinklų projektavimo metodiką. Nors ir paminėdama daug smulkmenų, autorė lengvai sugebėdavo atsiplėšti nuo žemės ir pažvelgti į tinklų projektavimą iš paukščio skrydžio. Iš pradžių pamaniau, kad ši knyga beviltiškai pasenusi, nes radau paminėtas tokias technologijas, kaip AppleTalk ir Token Ring. Paprastai knygas, kuriose aptinku rekomendacijas Token Ring keisti į Ethernet, o šakotuvus (hub) keisti į komutatorius (switch), metu lauk net neskaitęs. Tokioms knygoms vieta nebent muziejuose, Interneto eros priešaušrio skyriuje. Tačiau Priscilla Oppenheimer sumaniai panaudoja savo gilias istorines technologijų žinias aiškindama dabarties technologijas. Pavyzdžiui, nustebau supratęs, kad vis dar tebetobulinamo IPv6 protokolo technologijos jau kadų kadaise egzistavo AppleTalk ir CLNS protokoluose. Kaip sakė filosofas: nežinantys istorijos yra priversti ją kartoti.

Antroji knyga patiko ne mažiau, o gal netgi dar labiau už pirmąją. Knygos tema kur kas siauresnė, tačiau išnagrinėta labai giliai. Jautėsi didžiulė autorių kolektyvo erudicija. Visi autoriai aktyviai dalyvauja IETF kurdami naujus Interneto technologijų standartus (RFC). Jaučiu, kad apie maršrutizavimą dabar žinau daugiau. Tiksliau pasakius, žinau kiek dar daug nežinau. Pasižiūrėjau interviu su Russ White’u, vienu iš knygos autorių. Į klausimą: „ko reikia norint tapti geru kompiuterių tinklų projektuotoju“, Russ White’as atsakė: „Get as much experience as possible“. Visuomet pasąmoningai jaučiau, kad būtent to aš ir siekiu. Išreikšdamas tai tiesiai šviesiai, White’as man padėjo aiškiau suformuluoti savo tikslą. Perfrazuosiu Leniną: „Įgykite patirties, patirties ir dar kartą patirties“. Tik taip galėsiu tapti geras kompiuterių tinklų projektuotojas.

Trečioji knyga buvo oficialus egzamino vadovėlis, bet ji buvo itin nuobodi. Vos prisiverčiau perskaityti. Paskutinė, ketvirtoji, knyga buvo tiesiog graži ir kompaktiška trečiosios santrauka.

Su CCDP sertifikatu kišenėje esu pasiruošęs užkariauti naujas karjeros aukštumas. Profesijos sertifikatų turiu pririnkęs jau visą pluoštą, tiek Cisco, tiek visokių kitokių. Įdomu, ar šis ne toks jau ir plonas popierių pluoštelis padės man susirasti gerą darbą pasaulinės krizės akivaizdoje.

Išlaikiau Cisco CCNP sertifikatą. Jam gauti reikėjo išlaikyti keturis egzaminus – BSCI (642-901), BCMSN (642-812), ISCW (642-825) ir ONT (642-845). Egzaminus buvo galima laikyti bet kokia tvarka. Pasinagrinėjęs kokia kiekvieno egzamino apimtis, laikiau juos vieną po kito nuo sunkiausio iki lengviausio tokia tvarka: BSCI, ISCW, BCMSN ir ONT. Sunkiausias buvo pats pirmasis – BSCI. Jam pasiruošti užtrukau tris mėnesius, o paskutiniajam ONT pasiruošiau per nepilnas tris savaites. Iš viso užtrukau penkis mėnesius.

Ruošdamasis pirmajam egzaminui laiko mokslams turėjau labai nedaug. Buvau ką tik pradėjęs naują darbą. Įsidarbinau VoIP sistemų administratoriumi vienoje didžiausių Anglijos telekomunikacijų bendrovių. VoIP srityje buvau dar naujokas, tad teko labai daug mokytis, kad sugebėčiau atlikti savo tiesiogines pareigas. Sėdėdavau darbe po darbo iki 10 valandos vakaro, stengiausi perprasti VoIP. Mokytis CCNP tiesiog nebuvo laiko. Ruošimuisi egzaminui skirdavau tik po 1-2 valandas prieš miegą.

Netrukus darbe įgudau su užduotimis susidoroti lengviau. Netgi pakilau pareigose – tapau VoIP sistemų architektas. Tačiau vis tiek darbe pasilikdavau ilgėliau: ruošiausi egzaminui, todėl kartais likdavau netgi iki pirmos ar antros valandos nakties. Darbe susiradau draugą ir bendramintį – negrą iš Siera Leonės. Su juo iš nenaudojamų atsarginių kompiuterių tinklo įrenginių darbe susikonstravome laboratoriją ir ten kas vakarą eksperimentuodavome iki vėlumos, nagrinėdavome įvairias technologijas.

Atsikrausčiau gyventi arčiau darbo – gyvenau viso labo už 7 minučių kelio pėsčiomis. Pietauti eidavau namo. Londone tai tiesiog nerealu, nes čia žmonės paprastai iki darbo važiuoja valandą, dvi, kartais ir daugiau. O aš tik 7 minutes. Sutaupytą laiką skirdavau mokymuisi.

Per penkis mėnesius praktiškai neturėjau nei vienos išeiginės dienos. Kai išlaikiau pirmąjį egzaminą – tai buvo vėlyvą šeštadienio rytą – tą pačią dieną po pietų jau sėdėjau namie su knyga rankose, nedelsdamas pradėjau ruoštis antrajam egzaminui. Jam užtrukau apie mėnesį. Trečiajam ir ketvirtajam egzaminams pavyko pasiruošti per rekordiškai trumpą laiką – maždaug po tris savaites kiekvienam egzaminui. Tuomet buvo Kalėdų laikotarpis, todėl tris savaites (savaitę prieš Kalėdas, savaitę tarp švenčių ir savaitę po Naujųjų metų) darbe dirbti beveik nereikėjo. Mokymuisi galėjau skirti visas darbo ir visas poilsio valandas. Kolegos darbe pliekdavo žaidimą Unreal Tournament, o aš pliekiausi su vadovėliais. Trečiąjį egzaminą išlaikiau gruodžio 31 d. 21 val. vakaro, likus trims valandoms iki Naujųjų metų. Sausio viduryje išlaikiau paskutinį, ketvirtąjį egzaminą ir voilà! tapau CCNP sertifikuotas kompiuterių tinklų administratorius.

Kiek man tai kainavo:

• Per praėjusius pusę metų visiškai nemačiau aplinkinio pasaulio. Nepastebėjau kaip prabėgo vasara, ruduo ir žiema.
• Paprastai aš mėgstu bent po valandą per dieną – o savaitgaliais net po dvi! – praleisti virtuvėje prie puodų ir keptuvių. O per paskutinį pusmetį nei kart negaminau. Valgydavau restoranuose arba, kaip kad čia, Anglijoje, populiaru, pirkdavau maistą valgyklėlėse išsineštinai namo. Sukramtydavau skaitydamas knygą.
• Pusę metų visiškai nebendravau su žmonėmis. Išskyrus, aišku, draugelį negrą iš Siera Leonės. Su juo laboratorijoje prisibendraudavau nemažai.
• Nustojau treniruotis maratonui. Vietoje įprastinių 10 – 20 km per dieną aš geriausiu atveju tebėgiodavau vos vieną kartą per savaitę. Net pilvukas jau ėmė augti. Gerai, kad kol kas tik aš vienas apie tai težinau, tad gal dar pasitaisysiu.

Taigi, egzaminai išlaikyti, sertifikatas jau kišenėje, dabar beliko įgyvendinti kitą plano dalį – susirasti sugebėjimus atitinkantį darbą. Tik prieš tai ketinu išlaikyti dar du Cisco egzaminus. Vienas iš jų yra ARCH (642-873), o kitas – QOS (642-642). Išlaikęs pirmąjį iš kart gausiu CCDP sertifikatą, o antrasis bus reikalingas CCIP sertifikatui gauti. Pastarąjį egzaminą (QOS 642-642) ketinu laikyti sekančią savaitę. Turėtų būti nesunku, nes jo medžiaga 80% sutampa su paskutinio laikyto egzamino (ONT 642-845) medžiaga.

Jaučiuosi pavargęs. Bet lietuvių liaudies išmintis sako: „be noragų nebus pyragų“ ir „mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“.

Išsilaikiau dar vieną sertifikatą į savo sertifikatų kolekciją – JNCIA-EX, egzaminas JN0-400. Surinkau 98 balus iš 100 galimų. Šis egzaminas, kaip ir visi kiti Juniper egzaminai, nėra sunkus. Egzamino klausimais tikrinama ar studentas supranta technologijų esmę, ar žino pagrindines dažniausiai naudojamas komandas. Tuo Juniper labai skiriasi nuo Cisco, kuri tikrina ar studentas žino subtilius technologijų niuansus, ar jis gerai susipažinęs su visomis rečiausiomis komandomis.

Juniper Fasttrack Certifications programa tęsiasi. Jau trys nemokami sertifikatai. Žiūrėsim kas bus toliau. Ši kompanija tikrai nori įšokti į Enterprise Networking traukinį. Ką gi, jei jai pasiseks įsitvirtinti rinkoje, aš būsiu pasiruošęs.

Surinkęs 92% balų išlaikiau CCSA – Checkpoint Certified Security Administrator sertifikatą, egzaminas 156-215.1. Registruodamasis egzaminui nurodžiau, kad esu ne anglakalbis ir gyvenu Lietuvoje, todėl, nors patį egzaminą laikiau Anglijoje, egzamino metu gavau papildomas 30 minučių, kurios labai pravertė. Egzaminas nebuvo sunkus, tačiau buvo sunku jam pasiruošti. Checkpoint mokymosi knyga labai prastai parašyta. Ji labiau skirta pardavimų vadybininkams, o ne ugniasienių saugumo specialistams. Kas antras daiktavardis yra su ™ ženkliuku, o kas antras būdvardis su ® ženkliuku, todėl skaityti tekstą labai sunku, tenka nuolatos šifruoti žodžių reikšmes iš prekybininkų kalbos į normalią adminų kalbą. Egzaminui pasiruošiau per 4 savaites, bet į pabaigą jau ėmė skaudėti galvą nuo „Šauniųjų® Stebėjimo Įrankių™“, „Sumaniosios® Žiniatinklio Analizės™“, „Protingo® Skanavimo™“ ir kitų panašių nesąmonių: Smart Update, Web Intelligence, Smart View Tracker, Secure Client, True Vector ir t.t.

Pernai rudenį Markas (Marcus) Ranum ugniasienių adminų pašto konferencijoje <firewall-wizards@listserv.icsalabs.com> atvirai išdėjo į šuns dienas šiandieninę ugniasienių vystymosi kryptį. Jo nuomone, nuo 1990 metų ugniasienių vystymesi keitėsi tik vienas dalykas – tai prekybos vadybininkų naudojami reklaminiai šūkiai. Visa kita liko nepakitę. Marcus Ranum yra vienas iš pirmųjų ugniasienių pionierių, 1991 m. sukūręs programinio lygmens (application layer) ugniasienę, taip vadinamą proxy-firewall. Anot Marko, visi šiuolaikinių ugniasienių prekybininkų naudojami terminai, a la „deep packet inspection“, „statefull firewall“, „layer 7 filtering“, „statefull analysis“, „application-centric traffic classification“ tėra tas pats šlamštas tik kitoj saujoj. Po Marko laiško užvirusiose karštose diskusijose nuskambėjo daug įdomių argumentų, bet iš esmės visiems teko su Marku sutikti: paskutinį dešimtmetį technologijas kuria ne inžinieriai, o pardavėjai, t.y. technologijos nesikeičia, keičiasi tik pavadinimai.

Būtent su tuo ir susidūriau studijuodamas Checkpointo vadovėlius. Nebūtų Checkpointas žydukų kompanija: jų produktas yra pats brangiausias ir užima beveik didžiausią rinkos dalį. Jie tikrai sugeba gerai užsidirbti. Jų ugniasienė nėra bloga, veikiau atvirkščiai, ji yra labai gera. Bet gamintojų požiūris į adminus yra nedovanotinas. Nežinau kiek laiko man užtruks, kol išsivėdins pripudruotos smegenys. Einu atsipalaidavimui paskaitysiu kokią nors gerą Cisco knygą – ten jokios reklamos, vien tik grynų technologijų aprašymai.

Išsilaikiau Juniper Networks JNCIS-ER sertifikatą, egzaminas JN0-350. Programa „greitkelis“ buvo pratęsta 2008-iesiems metams. Kol kas dar nemokama, bet nuo kitos savaitės jau bus tik 50% nuolaida. Klausimai sunkoki, bet ir kvailoki. Klausimų lygis šiek tiek peržengia CCNA ribas, bet egzaminui užtenka teorinių žinių. Savaitę prieš egzaminą kaliau mintinai visas Juniper komandas ir išlaikiau lengvai. Po savaitės, be abejo, viską būsiu pamiršęs, nes patirties su Juniper neturiu jokios. Tačiau egzaminas jau išlaikytas, į CV įrašytas, ir aš turiu puikią progą švęsti!

Ieškodamas darbo sertifikuojuosi toliau. Šiandien išsilaikiau Juniper Networks JNCIA-ER sertifikatą, egzaminas JN0-341. Buvo duota 1:30 val ir 60 klausimų, reikėjo atsakyti iš jų bent 70%. Tai į visus juos 100% ir atsakiau. Palyginus su Cisco CCNA, šis egzaminas nesunkus, teorijos nedaug, beveik visi klausimai apie konkrečias Juniper komandas.

Įdomiausia tai, kad egzaminas nemokamas. Juniper matyt bando išsikovoti didelę interneto maršrutizatorių rinkos dalį ir tam reikia, kad būtų pakankamai daug specialistų, mokančių dirbti su jų įranga. Todėl Juniper Networks 2007 m. parengė programą „greitkelis“, pagal kurią greitai ir nemokamai buvo galima laikyti du sertifikatus JNCIA-ER ir JNCIS-ER. Pirmąjį išlaikiau šiandien, o nuo kitos savaitės ruošiuosi antrajam. 2008 m. programa bus papildyta dar dviem nemokamais certifikatais, kol kas nepranešta kokiais.

Darbo skelbimuose dažnai matau nurodytas Juniper specialistų algas, kurios siekia 2000 litų per dieną ir daugiau. Tokie skelbimai suteikia papildomo stimulo mokytis.