dovydas.sankauskas.lt

Dažnai tenka matyti kaip sutrinka lietuviai, užsieniečių paklausti, kuo pasaulyje garsėja mūsų šalis. Deja, labai dažnai atsakymas būna: „mūsų šalies merginos labai gražios“. Gerai, jei tas užsienietis yra sekso turistas, ir vietinių merginų grožis ir lengvas prieinamumas jam yra svarbiausias kriterijus renkantis šalį būsimai kelionei. O jeigu jį domina ne seksas, o kitokie dalykai?

Prisipažinsiu, kad ir aš pats, kolegos anglo paklaustas kas gero yra Lietuvoje, esu pasakęs, kad mūsų merginos pačios gražiausios. „Oh yes, žinau, buvau, man patiko“,– juokėsi pagyvenęs santechnikas, pasakodamas apie savo nuotykius Lietuvoje. Nuo to karto lietuvaičių niekam nebegiriu.

Kartą draugų vietnamiečių aš pats paklausiau kas įdomaus yra Vietname. Po kelių sekundžių pauzės išgirdau tik: „vietnamietės merginos labai gražios“. Pasijutau nejaukiai. Ar tikrai nėra kitos priežasties aplankyti Vietnamo?

Lietuva ir Vietnamas: dvi šalys. Viena garsi tuo, kad buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje, kita tuo, kad ją buvo užpuolę amerikiečiai. O šiaip gūdžios provincijos, atsilikę runkelių kraštai. Lietuviai dar mėgsta girtis, kad kalba atseit kažkokia senoviška kalba. Pasenusi kalba ir atsilikusi artojų mąstysena. Kai nelabai turi kuo pasigirti, kas tuomet belieka – tik gražios merginos.

Be gražių merginų ir pasenusios kalbos dar turime ir atseit unikalią gamtą. Per Europarlamento rinkimus viena kandidatė, žiūrovo paklausta kaip pristatys Lietuvą Europoje, atsakė: „pristatysiu kaip šalį, turinčią unikalią gamtą“. Įdomu, ką ji turėjo omenyje. Gerai, jei Kuršių Neriją. Tačiau visa kita – tas pats kaip ir visur. Didžiuotis krūmokšniais apžėlusiomis pamiškėmis ar degtinės butelių primėtytomis paežerėmis būtų galima, jei Europoje nebūtų Norvegijos fiordų, Stokholmo archipelago, Šveicarijos Alpių, Kroatijos pajūrio ir t.t. Man kur kas labiau patiktų, kad galėtumėme didžiuotis, kaip kad sakė kitas Europarlamentaras L. Donskis, didžiuotis tuo, kad „lietuviai gali kurti, ne tik arti“.

Juk turime kuo girtis ir netgi labai. Turime vieną seniausių konstitucijų pasaulyje. Galime pasigirti Kazimieru Semenavičiumi, garsiuoju raketų išradėju, vieninteliu lietuviu be Vytauto Didžiojo, įtrauktu į Britų Enciklopediją. Nesvarbu, kad jis ir vėl liko nepaminėtas nei viename mokykliniame vadovėlyje. Galime didžiuotis LDK kariniais pasiekimais – lemiamais istoriniais momentais sumušėme ne vieną rusų, turkų ar švedų kariuomenę tiek sausumos, tiek jūros mūšiuose. Nesvarbu, kad nei vienas toks momentas nebuvo ekranizuotas jokiame istoriniame filme. Galime didžiuotis tolerancija, kuria lietuviai garsėjo šimtmečius – dar niekur Europoje nebuvo girdėta, kad žydai, katalikai, protestantai ir musulmonai gyventų draugiškai vieni šalia kitų. Nesvarbu, kad po Antrojo pasaulinio kai kurių grupių praktiškai nebeliko. Galime didžiuotis pasaulinio lygio menininku Jonu Meku. Nesvarbu, kad niekas nepasakytų nei vieno jo filmo pavadinimo. Galėtumėme didžiuotis savo didikais: Radvilomis, Pacais, Chodkevičiais, Pliateriais, Goštautais. Nesvarbu, kad kai kurie iš jų kalbėjo lenkiškai. Juk ir dažna „gražioji lietuvaitė“ ne visada kalba lietuviškai. Kuo Radvila už jas prastesnis?

Tai ar tikrai lietuvaitės gražios? Gražios, tik geriau niekam apie tai nepasakokite.

Perskaičiau bernardinai.lt pateiktą 2008 sausio 29 d. Seimo pokalbių stenogramą. Antrą kartą gyvenime skaičiau Seimo stenogramą. Buvo nepaprastai įdomu. Stenogramos paantraštėje bernardinai skelbia: „Mūsų įsitikinimu, ji leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą ir galbūt padės geriau pažinti Lietuvos politikus. Renkantis rudenį, tai labai svarbu.“ Po galais, kaip puikiai man pavyko susipažinti su kai kuriais Lietuvos politikais! Stenograma buvo labai ilga, seimūnai diskutavo pusę dienos. Dvi valandas skaičiau neatsitraukdamas. Tiek emocijų! Skaičiau, kaip vienas po kito buvo pateikiami labai normalūs pasiūlymai, ir kaip niekšiškai jie visi vienas po kito buvo sukirsti!

K. Čilinskas

Pirmasis buvo K. Čilinkso iš Tėvynės Sąjungos frakcijos įstatymo projektas apie tai, kad atominę elektrinę reikia statyti viską suplanavus, paskelbus viešus, atvirus ir skaidrius tarptautinius konkursus. Dalį elektrinės (tuos garsiuosius 38%) parduoti viešame tarptautiniame konkurse, o ne dovanoti Vilniaus Prekybai be konkurso ir nemokamai. Socialdemokratų ir darbiečių dauguma jis nubalsuotas „prieš“, o pasiūlymas projektą pataisyti buvo visiškai atmestas ir K. Čilinsko projektas keliavo tiesiai į šiukšlių dėžę. Beje, kaip tik K. Čilinskas man aiškiausiai ir paaiškino Liūto trūkumus.

P. Gražulis

Antrasis buvo P. Gražulis iš Tvarkos ir Teisingumo frakcijos. Jo labai emocingai pristatyto pasiūlymo esmė tokia: nutraukti prasidėjusią sumaištį, atmesti prieš pusmetį priimtą prastai parengtą atominės eletrinės įstatymą ir pradėti viską nuo švaraus lapo. Pasiūlymą socialdemokratai atmetė, pasiūlymo taisymą taipogi atmetė ir P. Gražulio projektas nukeliavo paskui K. Čilinsko projektą tiesiai į šiukšliadėžę.

A. Kubilius

Trečiasis buvo A. Kubiliaus iš Tėvynės Sąjungos pasiūlymas, kuriame jis siūlė grįžti prie derybų su Vilniaus Prekyba. Tiesa sakant, pasiūlymo iki galo nesupratau, nes iš pristatymo nesupratau, ką jis ten siūlo. Minėjo savo jau buvusius pasiūlymus ir pasiūlymų pakeitimus, kurių nežinant sunku suprasti apie ką jis kalbėjo. A. Kubiliaus siūlymo esmė buvo grįžti prie derybų ir aiškiau įstatymiškai atskirti tarpines derybas, derybų rezultatus ir rezultatų tvirtinimą. Tai buvo ne įstatymo pasiūlymas, o tik pasiūlymas svarstyti toliau. Pasiūlymas buvo priimtas.

Z. Balčytis

Vėliau sekė ketvirtasis pasiūlymas, šį kart „už“ Liūtą. Jis buvo socialdemokrato Z. Balčyčio, to paties, kurio sūnus buvo teisiamas už dokumentų klastojimą ir Europos Sąjungos lėšų plovimą, bet teisme neaiškiai išsisuko (buvo nerasta nusikaltimo sudėties). Ponas Z. Balčytis, kaip ir priklauso G. Kirkilo draugui, bandė prastumti projektą, kuriame siūlė iš anksto pritarti dar nepasibaigusioms deryboms ir jų rezultatams. Tos derybos vyko pažeidžiant dabartinius įstatymus (jas vedė Socialdemokratų vyriausybė). Toks Z. Balčyčio siūlymas pripažinti rezultatus, kurių dar nėra, prieštarauja sveikam protui. Z. Balčytis bandė tokiu nutarimu įvelti dar daugiau sumaišties, taip palikdamas daugiau erdvės Vilniaus Prekybai ieškant įstatymų spragų ir kabliukų. Tik P. Auštrevičiui, E. Klumbiui ir S. Pečeliūnui visiškai sudirbus Balčytį, kilo nepasitenkinimas tarp jo paties bendražygių (P. Vilkas iš Darbo partijos pasisakė prieš) ir jo pasiūlymas buvo šiaip ne taip atmestas. Beje, buvo palikta teisė Z. Balčyčiui jį patobulinti.

R. Šukys

Paskutinysis, penktasis, buvo R. Šukio iš Liberalų ir Centro Sąjungos pasiūlymas. Tai buvo rimčiausiai pristatytas pasiūlymas. Jau vien kiek duoda raiški ir sklandi R. Šukio minčių dėstymo tvarka! Jo logiški ir racionalūs argumentai! Nepalyginsi su A. Kubiliumi, kuris kiekvieną sakinį pradeda penkis kartus ir kiekvieną kartą skirtingai, ir nei karto logiškai neužbaigia. Arba su jaustukų, šauksmininkų ir liepiamosios bei geidžiamosios nuosakos pilna P. Gražulio kalba, kuri, nors ir būdama emocinga, nesukelia tokio įspūdžio kaip griežta ir nuosekli Šukio logika. Apie rėksmingą ir egocentrišką B. Vėsaitę net nėra ko kalbėti!

R. Šukio pasiūlymo esmė buvo pakeisti Leo LT kūrimo tikslą iš pelno siekimo į tarnavimą visuomenės naudai, paskirti jo kūrimui griežtesnę kontrolę ir priderinti prie Europos Sąjungos aktų. Todėl reikia atsiimti kai kuriuos ankčiau priimtus neaiškius ir dviprasmius įstatymų projektus. R. Šukys siūlė iš pradžių priimti derybinę poziciją, o tik paskui pradėti derėtis. Ir ką jūs sau manote, pasiūlymas buvo atmestas! Jį atmetė Socialdemokratai, Darbiečiai, Valstiečiai ir Socialliberalai.

Kas valdo Lietuvą

Tarp balsavimų buvo daugybė rietenų, nuoskaudų ir santykių aiškinimosi. Socialdemokratas B. Bradauskas balsuodamas nuolat paspausdavo ne tą mygtuką (kas tokį nevykėlį galėjo išrinkti?). Darbietis A. Bosas vis taikydavo prabalsuoti už nesančius savo kolegas. Tikrai retas įžūlumas! Neveltui su V. Uspaskichu ranka rankon kerta, jie tikrai vienas kito verti.

Esu tikras, kad jau pernelyg ilgai Kirkilas kirkinasi su Liūtais. Kaip po tokių Seimo sesijų kažkam dar gali atrodyti, kad Seimas nėra korumpuotas? Beje, pati Seimo sesija buvo neeilinė, sušaukta Vilniaus Prekybos reikalams spręsti. Kas valdo Lietuvą? Siūlau paskaityti visą posėdžio pokalbių stenogramą. Ruduo artėja. Reikės rinktis už ką balsuoti. Tauta privalo žinoti ją pardavusius didvyrius.