dovydas.sankauskas.lt

Gyvendamas Londone tarp lietuvių emigrantų turiu puikią progą stebėti kaip keičiasi žmonių kalba, kaip dalis jos prisitaiko prie naujų aplinkybių, o kita – išlieka nepakitusi.

Lengviausia yra pastebėti leksikos pasikeitimus. Šia prasme labiausiai keitėsi daiktavardžiai. Atsirado daug naujų ir praktiškai visi jie yra paimti pagal skambesį iš angliško atitikmens. Jiems pridedama lietuviška galūnė ir jie „paleidžiami“ į gyvenimą. Puikus pavyzdys yra žodis morkeičius. Jis skamba labai neblogai, tarsi būtų tikras lietuviškas žodis, tik jo prasmė yra gana netikėta, nei su morkomis, nei su keitimu neturinti nieko bendra. Būdvardžių nėra nei vieno, jie nepaprastai atsparūs. Žodyną pamažu pildau, tad tikėtina kad vis tik atsiras keletas. Veiksmažodžiai taip pat atsparūs, naujų tėra vos keli. Tipiški pavyzdžiai yra leiboriauti, bukinti. Jų daryba tokia pati kaip ir daiktavardžių – pagal originalaus žodžio skambesį.

Morfologijoje pasikeitimų nedaug. Kol kas į galvą šauna tik išpopuliarėjusi priesaga -ing: šopingas ir pan. Lietuviškos galūnės savo išskirtinės vietos kalboje nė neketina užleisti, nors Briusas Vilisas ir Džastinas Timberleikas ne vienam užsieniečiui kelia juoką. Tegul sau linksminasi. Man taip pat būna linksma, kai aš pagalvoju, kokios skurdžios jų kalbos raiškos priemonės, nes jie neturi galūnių. Juokai juokais, bet į kalbą ateina žodžiai be galūnių, pvz džypy, nors kol kas ir pamažu. Vadinasi teks labai tankiai naudoti prielinksnius ir šiaip susiaurės galimų prasmių laukas.

Su sintakse yra kiek kitaip nei su leksika. Sintaksės pokyčiai plika akimi nelabai matomi, jai reikia išsamesnės analizės. Svarbu tai, kad anglų kalba yra analitinė, o lietuvių – sintetinė. Matyt būtent dėl šios priežasties veiksmažodžiai yra tokie atsparūs. Vis tik akivaizdu, kad lietuvių emigrantų kalba pamažu įgauna vis daugiau analitinių požymių. Daug dažniau nei Lietuvoje veiksmui ar būsenai nusakyti naudojamos sudėtinės konstrukcijos su žodžiais „būti“, „turėti“, „daryti“, „gauti“: turėti gerą laiką vietoje linksmintis, daryti užsakymą/skambutį vietoje užsakyti/skambinti, gavau porą skambučių vietoje man porą kartų paskambino. Kalba daiktavardėja: šįvakar pas mus bus išgėrimas sakoma vietoje šįvakar mes išgersime, padariau du budėjimus vietoje budėjau du kartus ir pan.

Atverti Anglijos emigranto žodyną.

Sudarydamas terminus stengiausi, kad jie sutaptų su www.likit.lt terminais. Deja, nesutapimų pasitaiko, nes kai kurių terminų www.likit.lt paprasčiausiai nėra, ir nors www.likit.lt yra labai puikus žodynas, kartais mano nuomonė nesutampa su jų nuomone. Taipogi daug gerų techninės dalies terminų paėmiau iš Radioelektronikos žodyno. Intensyviai naudojausi ir Microsoft žodynu.

Kompiuterių technologijos yra palyginti naujas reiškinys, nenumaldomai įsiveržęs į mano, į jūsų, į mūsų visų gyvenimus, į viso pasaulio raidą. Internetas yra ypač sparčiai besivystanti ir nuolatos besikeičianti kompiuterių technologija, apimanti mokslą, verslą, pramogas, karą, mediciną ir tikriausiai visas kitas žmonijos veiklos sferas. Naujos technologijos kuriamos žaibiškai, jos čia pat ima senti ir jas akimirksniu pakeičia dar naujesnės.

Kita vertus, kalba taip pat nestovi vietoje. Kalba yra gyvas padaras. Ji gimsta, auga ir sensta, tik jos gyvybės ciklas yra lėtas, todėl ne visada pastebimas. Susieti šiuos du reiškinius – kompiuterių technologijas ir kalbą – yra įdomus uždavinys. Šie reiškiniai gyvena ir vystosi skirtingu tempu, todėl kartais atrodo, kad kalba nespėja paskui kompiuterius. Tuomet kyla noras atsisakyti kompiuteriuose lietuvių kalbos ir jei ne visur, tai bent daugumoje atvejų naudoti angliškus terminus.

Šis noras yra suprantamas, nes kalbai nespėjant paskui technologijas atsiranda žodžių (terminų) trūkumas, tam tikras vakuumas, kurį norisi kuo greičiau užpildyti. Paprasčiausia ir greičiausia yra įsileisti į kalbą svetimžodžius, prikergti jiems lietuviškas galūnes, pavadinti juos „tarptautiniais žodžiais“ ir voilla, vakuumas užpildytas. Kai kurios tautos būtent taip su savo kalbomis ir elgiasi.

Geras pavyzdys yra anglų kalba. Anglų kalboje nėra nei vieno tarptautinio žodžio, vien tik angliški. Štai atkeliavo į Angliją iš Kinijos arbata, kurios pavadinimas skamba te ir tapo pačiu tikriausiu anglišku žodžiu tea. Štai rytoj nukeliaus į Angliją iš Lietuvos varškė ir jos pavadinimas taps pačiu tikriausiu anglišku žodžiu varshkea. Jis bus įtrauktas į žodynus ir anglas jūsų net nesuprastų, jei jūs suabejotumėte, kad, girdi, galbūt šis žodis yra ne visai angliškas. „Aš, anglas, šį žodį naudoju, vadinasi jis angliškas“, atšautų jums anglas.

Visai kitaip elgtųsi kinas. Galbūt jis varškę vadintų bai-wen, kas galėtų pažodžiui reikšti baltas debesis, o galbūt vadintų nai-dong, kas gali būti panašu į pieno drebučius. Ką ten varškė, juk kinai net valstybių pavadinimus yra „išsivertę“. Štai Angliją kantoniečiai vadina Ying-gwok, tai reiškia Didvyrių šalis. JAV vadinama May-gwok – Gražioji šalis. Pati Kinija kantonietiškai Joong-gwok irgi turi prasmę: tai Vidurinė šalis. Beje, atkreipkite dėmesį į pirmąjį žodžio Kinija hieroglifą 中国, reiškiantį vidurys. Gana paprasta, tiesa?

Taigi, kaip elgtis lietuviams? BIX’as Saulius Urbonavičius dainavo „gimiau tarp Europos ir Honkongo“. Tiksliau nepasakysi, pataikyta kaip pirštu į akį. Priimant į kalbą naujus žodžius lietuvių elgesys yra kažkur tarp anglų ir kinų. Valstybių pavadinimai ir kiti tikriniai žodžiai lietuvių kalboje neverčiami, na gal išskyrus Dramblio Kaulo Krantą ir pan., tačiau bendrinius žodžius galime versti. Aš manau, kad ne tik galime, bet ir reikia versti. Todėl ir sudariau šį interneto ir kompiuterių tinklų terminų žodyną. Sparčiai besikeičiančių technologijų spartus vertimas į sparčiai besikeičiančią lietuvių kalbą man yra tikras iššūkis. Tikiuosi, kad šis žodynas bus reikalingas ir aktualus. Galiausiai tik laikas parodys kuria linkme eina lietuvių kalba.

Atverti Interneto ir kompiuterių tinklų terminų žodyną.