dovydas.sankauskas.lt

Šiąnakt sapnavau, kad Šiauliuose bulvare man buvo pristatyta jauna, šviesiaplaukė mergina iš Suomijos. Ji buvo apystorė ir dėvėjo gėlėtą suknelę.

   — O,— nusišypsojau aš jai linksmai,— žinau vieną suomišką žodį — Kippis!
Iš jos reakcijos buvo matyti, kad ji nesuprato, ką aš norėjau pasakyti.
   — Kippis!— dar kartą šūktelėjau šypsodamasis.— Čia suomiškai.
   — Nesuprantu, nėra tokio žodžio,— ji nesuprasdama papurtė galvą.
   — Kippis! Į sveikatą!— pakartojau ranka imituodamas kaip užsiverčiu taurelę.
   — Kažką tu čia maišai, nėra tokio žodžio,— mergina iš Suomijos gūžtelėjo pečiais nueidama, o aš taip ir likau stovėti sutrikęs.

Atsibudęs ryte pasižiūrėjau į žodyną — yra toks žodis.

Vakar virtuvėje tepdamas sumuštinius pagalvojau apie Rojų. Galbūt tai ne pati tinkamiausia vieta ir laikas tokioms mintims, bet taip jau atsitiko. Galvojau apie Pažinimo medį. Ieva atsikando obuolio nuo Pažinimo medžio, davė Adomui, atsikando ir tas. Tada jie suprato, kad yra nuogi, nuraudo ir susigėdę savo nuogumo prisidengė figos lapais. Šitas momentas man visada siejosi su seksu. Na, nuogi kūnai ir uždrausti vaisiai daugiau su niekuo sietis turbūt ir negali.

Užkliuvo vienas dalykas – pats Pažinimo medis. Visada manydavau, kad tai buvo tarsi kažkoks Sekso Pažinimo medis. Vakar supratau, kad tai kur kas daugiau – tai Visa Ko Pažinimo medis. Kol žmogus nežinojo nieko, jis niekuo nesiskyrė nuo bet kurio kito Dievo sutverto gyvūno – žiurkėno, gandro ar bet kurio kito. Be Pažinimo vaisiaus žmogus ir toliau liktų Rojaus sode tuo, kuo buvo – Dievo naminis gyvūnėlis.

O štai dabar Žmogus turi civilizaciją, meną, mokslą. Smagu, kad mes ne Rojuje. Žemėje įmanoma viskas, Žmogus gali daryti ką tik nori, pavyzdžiui, virtuvėje tepti sumuštinius ir mąstyti apie Rojų.

Akis atvėrė posakis „pakalbėsim vėliau“. Pasirodo, šių žodžių prasmė priklauso nuo to, kas juos pokalbio metu pasako.

Jei juos ištaria vyras, jie reiškia: dabar nekalbėsiu; nenoriu kalbėti; neturiu ką pasakyti; vengiu apie tai kalbėti; noriu atidėti pokalbį neribotam laikui; jau viską esu pasakęs; tema baigta.

Jei juos ištaria moteris, jie reiškia: pratęsime pokalbį vėliau; dabar pokalbiui netinkamos aplinkybės; turiu pasakyti kai ką svarbaus, bet ne dabar; nekantrauju tau kai ką pasakyti, bet ne čia; vėliau aš tau kai ką papasakosiu.

Atrodo smulkmena, bet atidžiam stebėtojui tai daug ką pasako.

Nusistatau iš vakaro žadintuvą. Ryte, nenujausdamas grėsmės, aš beginklis ir bejėgis miegu šiltuose pataluose. Pačiu netikėčiausiu momentu žadintuvas mane užpuola ir ima blerbti savo šlykščią giesmę. Laimei, šis modernus kankinimo įrankis turi gelbėjimo mygtuką „po 5 min.“ ir aš juo pasinaudoju. Tos 5 minutės prabėga akimirksniu ir jis užgieda vėl. Mane vėl gelbsti mygtukas. Taip kartojasi tol, kol aš palūžtu ir pasiduodu pareigos šauksmui.

Ši kova vyksta kiekvieną rytą. Kartais aš sugebu jį įveikti ir išjungiu galutinai. O atsikėlęs vidurdienį pergalės skonio kažkodėl visiškai nejaučiu. Kare visaip nutinka.

Yra toks šveicariškas sūris Ementalis. Tikras gardėsis. Vakarais, kai noriu ko nors skanaus, nueinu į virtuvę, atsipjaunu gabalėlį ir suvalgau. Paskui atsipjaunu dar gabalėlį. Ir dar. Būna, kad stoviu, pjaustau ir valgau, kol suvalgau visą. Labai retai kada belieka mažas gabalėlis kitam kartui.

Dar jame yra labai didelės skylės, kartais tokios didelės, kad rodos gali ką nors į jas įdėti. Štai toks jis, tas sūris Ementalis.

Kažkada tarp senų popierių radau senas savo pradinių klasių pažymių knygeles. Kelis kartus buvo įrašyta „rusų kalbos pamokų metu nedėmesingas“. Nežinau kaip atrodžiau tada savo mokytojai, bet dabar aš pasižymiu mokėjimu susikaupti. Ir rusų kalbą moku pakankamai gerai, rusiškai galiu skaityti praktiškai bet ką, pavyzdžiui, Meistrą ir Margaritą – vieną nuostabiausių knygų.

Šiandien radau internete rusų kalbos testą. Atlikau ir gavau 93 balus iš 116.