dovydas.sankauskas.lt

I

Sveika,

linkėjimai iš Londono. Londonas yra verslininkų miestas. Todėl čia gyvenantys emigrantai lietuviai yra labai gabūs darbams ir mėgsta būti verslininkų darbo jėga. Jie yra labai darbštūs ir mėgsta dirbti sunkiai kaip baudžiauninkai. Būti baudžiauninku vargina. Todėl nuo nuovargio jie tampa atšiaurūs ir pikti. Čia gyvenantys emigrantai lietuviai dar labai gabūs kalboms. Kai viršininkas bakstelėjęs pirštu parodo, ką reikia padaryti, kiekvienas lietuvis sugeba angliškai išlementi: „yes, ok boss“. Daugeliui emigrantų lietuvių šitiek užsienietiškų žodžių visiškai pakanka. Daug nepatuščiažodžiausi, kai esi gabus ir piktas.

II

Sveika,

linkėjimai iš Londono. Londonas yra kupinas pinigo miestas. Todėl čia gyvenantys emigrantai lietuviai gyvena dėl pinigo, dirba dėl pinigo, tuokiasi dėl pinigo ir skiriasi dėl pinigo. Kai kurie emigrantai lietuviai pinigą išleidžia pirkdami jiems visiškai nereikalingus daiktus. Šiems pinigo nuolatos trūksta, nes nereikalingų daiktų čia yra daug ir įvairių. Kiti emigrantai lietuviai visą pinigą prašvilpia. Londone pinigas netrunka prašvilpt, todėl dažnas prašvilpia ne tik savą, bet ir svetimą. O treti emigrantai pinigo neišleidžia. Jie paprasčiausiai pinigą taupo. Kai kurie prieš numirdami bus visai padoriai sutaupę.

III

Sveika,

linkėjimai iš Londono. Londonas yra galimybių miestas. Todėl čia gyvenantys emigrantai lietuviai turi galimybę būti bet kuo. Jie neretai renkasi galimybę dirbti sunkius ir menkai apmokamus darbus. Dažniausiai jie pasirenka galimybę gyventi prasčiausiame rajone, apgriuvusiame 4 kambarių bute kartu su 10 visiškai svetimų emigrantų, kurie irgi pasirinko tokią pačią galimybę. Rytais jie riejasi tarpusavyje dėl eilės prie dušo, vakarais riejasi dėl eilės prie viryklės, o prieš užmigdami naktimis emigrantai lietuviai guli lovose ir džiaugiasi: kaip smagu ir gera gyventi galimybių mieste.

IIII

Sveika,

linkėjimai iš Londono. Londonas yra nuolatos skubantis miestas. Todėl čia gyvenantys emigrantai lietuviai yra labai greiti. Jie kas rytą greitai atsikelia, greitai išgeria arbatos ir greitai eina į stotį. Vikriai įsispraudžia į metro, sausakimšą kitų emigrantų. Greitai nuvažiavę į darbą jie greitai dirba. Po darbo jie greitai važiuoja namo, pakeliui greitai užsukdami į prekybos centrą, kuriame greitai atstovi ilgą eilę prie kasos tokių pačių greitų emigrantų. Namie greitai pavalgo, greitai praleidžia vakarą ir atsigulę į lovą greitai užmiega. Ir taip diena po dienos, metai po metų. Kai kurie visą gyvenimą taip ir pragyvena nieko nesuspėję.

Turiu trijų didžiųjų prekybos tinklų lojalumo korteles. Vienu metu pastebėjau, kad Norfos lojalumo kortelėje pinigų prisikaupia ir daugiau, ir greičiau negu kitose. Sugalvojau palyginti trijų didžiųjų prekybos centrų lojalumo korteles. Kurį laiką rinkau visus parduotuvių čekius ir suskaičiavau, kiek man pinigų prisikaupdavo prekybos centre išleidus 1000 litų.

Akivaizdžiai matyti, kad Norfos nuolaidų kortelę turėti tikrai apsimoka. Tiesa, pati Norfos kortelė kainavo 10 litų, o Rimi ir Iki kortelės buvo nemokamos. Investicija į Norfos kortelę jau atsipirko pusantro karto, o jei būtų tekę už Iki ir Rimi nuolaidų korteles mokėti, tai šios kortelės išleidus 1000 litų būtų vis dar neatsipirkusios.

Iki kortelėje daugiau pinigų prisipildo tik ją naudojant kaip debetinę kortelę ir kasoje atsiskaitinėjant tik ja. Kadangi aš jau turiu kito banko debetinę kortelę, Iki kortele naudojausi tik kaip lojalumo kortele, o ne kaip banko kortele. Iš diagramos matyti, kad Iki kortelė man naudos atnešė labai nedaug, vos 4,49 lito. Ši kortelė tėra tik papildomas balastas pinigėje.

Rimi nuolaidų kortelė nėra kažkuo ypatinga, bet ją turėti vis tik apsimoka. Ši kortelė dvigubai naudingesnė už Iki kortelę. Joje prisikaupė 8,51 lito.

Norfos nuolaidų kortelė, kaip paaiškėjo, pati naudingiausia. Jokios apgaulės, tiesiog atgal grįžtantys litai. Nuo 1000 litų grįžo 23,23 lito. Ji kone trigubai naudingesnė už Rimi kortelę ir penkiagubai naudingesnė už Iki kortelę.

O kur Maximos lojalumo kortelė? Šiame prekybos centre nebeapsipirkinėju nuo LEO LT laikų. Kokio naudingumo yra Maximos kortelė – nežinau.

Šiąnakt sapnavau, kad Šiauliuose bulvare man buvo pristatyta jauna, šviesiaplaukė mergina iš Suomijos. Ji buvo apystorė ir dėvėjo gėlėtą suknelę.

   — O,— nusišypsojau aš jai linksmai,— žinau vieną suomišką žodį — Kippis!
Iš jos reakcijos buvo matyti, kad ji nesuprato, ką aš norėjau pasakyti.
   — Kippis!— dar kartą šūktelėjau šypsodamasis.— Čia suomiškai.
   — Nesuprantu, nėra tokio žodžio,— ji nesuprasdama papurtė galvą.
   — Kippis! Į sveikatą!— pakartojau ranka imituodamas kaip užsiverčiu taurelę.
   — Kažką tu čia maišai, nėra tokio žodžio,— mergina iš Suomijos gūžtelėjo pečiais nueidama, o aš taip ir likau stovėti sutrikęs.

Atsibudęs ryte pasižiūrėjau į žodyną — yra toks žodis.

Vakar virtuvėje tepdamas sumuštinius pagalvojau apie Rojų. Galbūt tai ne pati tinkamiausia vieta ir laikas tokioms mintims, bet taip jau atsitiko. Galvojau apie Pažinimo medį. Ieva atsikando obuolio nuo Pažinimo medžio, davė Adomui, atsikando ir tas. Tada jie suprato, kad yra nuogi, nuraudo ir susigėdę savo nuogumo prisidengė figos lapais. Šitas momentas man visada siejosi su seksu. Na, nuogi kūnai ir uždrausti vaisiai daugiau su niekuo sietis turbūt ir negali.

Užkliuvo vienas dalykas – pats Pažinimo medis. Visada manydavau, kad tai buvo tarsi kažkoks Sekso Pažinimo medis. Vakar supratau, kad tai kur kas daugiau – tai Visa Ko Pažinimo medis. Kol žmogus nežinojo nieko, jis niekuo nesiskyrė nuo bet kurio kito Dievo sutverto gyvūno – žiurkėno, gandro ar bet kurio kito. Be Pažinimo vaisiaus žmogus ir toliau liktų Rojaus sode tuo, kuo buvo – Dievo naminis gyvūnėlis.

O štai dabar Žmogus turi civilizaciją, meną, mokslą. Smagu, kad mes ne Rojuje. Žemėje įmanoma viskas, Žmogus gali daryti ką tik nori, pavyzdžiui, virtuvėje tepti sumuštinius ir mąstyti apie Rojų.

Akis atvėrė posakis „pakalbėsim vėliau“. Pasirodo, šių žodžių prasmė priklauso nuo to, kas juos pokalbio metu pasako.

Jei juos ištaria vyras, jie reiškia: dabar nekalbėsiu; nenoriu kalbėti; neturiu ką pasakyti; vengiu apie tai kalbėti; noriu atidėti pokalbį neribotam laikui; jau viską esu pasakęs; tema baigta.

Jei juos ištaria moteris, jie reiškia: pratęsime pokalbį vėliau; dabar pokalbiui netinkamos aplinkybės; turiu pasakyti kai ką svarbaus, bet ne dabar; nekantrauju tau kai ką pasakyti, bet ne čia; vėliau aš tau kai ką papasakosiu.

Atrodo smulkmena, bet atidžiam stebėtojui tai daug ką pasako.

Nusistatau iš vakaro žadintuvą. Ryte, nenujausdamas grėsmės, aš beginklis ir bejėgis miegu šiltuose pataluose. Pačiu netikėčiausiu momentu žadintuvas mane užpuola ir ima blerbti savo šlykščią giesmę. Laimei, šis modernus kankinimo įrankis turi gelbėjimo mygtuką „po 5 min.“ ir aš juo pasinaudoju. Tos 5 minutės prabėga akimirksniu ir jis užgieda vėl. Mane vėl gelbsti mygtukas. Taip kartojasi tol, kol aš palūžtu ir pasiduodu pareigos šauksmui.

Ši kova vyksta kiekvieną rytą. Kartais aš sugebu jį įveikti ir išjungiu galutinai. O atsikėlęs vidurdienį pergalės skonio kažkodėl visiškai nejaučiu. Kare visaip nutinka.